ATM genas
ATM (ataxia telangiectasia mutated) genas yra vienas svarbiausių žmogaus genomo sargybinių - jis atsako už DNR pažeidimų atpažinimą ir taisymą, ypač kai nutrūksta abi DNR grandinės. Šio geno mutacijos gali ženkliai padidinti polinkį į kai kurias vėžio formas, ypač krūties, kasos, plaučių vėžį, taip pat būna susijusios su reta neurodegeneracine liga - ataksija telangiektazija.
Pagrindinė funkcija
- Koduoja ATM baltymą - pagrindinį DNR dvigubų nutrūkimų (DSB) signalinės kaskados reguliatorių.
- Sustabdo ląstelės ciklą, kai nustatoma DNR pažeidimų, leisdama jiems ištaisyti prieš dalijimąsi.
- Aktyvina kitus apsauginius baltymus, tokius kaip p53, Chk2 ir BRCA1, kurie skatina apoptozę arba DNR taisymą.
Epidemiologija ir paveldėjimas
- Paveldimas autosominiu recesyviniu būdu - abi geno kopijos turi būti mutavusios, kad pasireikštų ataksija telangiektazija (AT).
- Viena mutavusi kopija (heterozigotinis nešiotojas) pasitaiko maždaug 1 iš 100 žmonių populiacijoje.
- Heterozigotiniai nešiotojai turi 2-5 kartus didesnę krūties vėžio riziką, palyginus su bendrąja populiacija.
Procedūra
- Imamas veninis kraujas (kartais seilės) - DNR išskiriama iš leukocitų.
- Naudojama naujos kartos sekoskaita (NGS) arba specifinių mutacijų panelė, kuri apima visą ATM geno kodavimo seką.
- Gauti rezultatai palyginami su referencine genomo seka, ieškant struktūrinių ar taškinių pakitimų.
Pasiruošimas tyrimui
- Specialaus pasiruošimo nereikia - galima valgyti ir gerti kaip įprastai.
- Prieš tyrimą rekomenduojama genetinė konsultacija, kurios metu aptariama tyrimo nauda bei galimos pasekmės.
- Tyrimo atsakymas paprastai būna paruoštas per 4-8 savaites, priklausomai nuo laboratorijos darbo krūvio.
Recesyvinė būklė (AT sindromas)
- Abiejų alelių mutacijos sukelia ataksiją telangiektaziją - progresuojančią neurodegeneraciją, atsirandančią vaikystėje.
- Būdinga cerebrinė ataksija (sutrikusi judesių koordinacija), telangiektazijos (išsiplėtę kraujagysliukai odoje ir akyse).
- Pacientai turi susilpnėjusį imunitetą (dažnos infekcijos) ir labai didelę piktybinių ligų (limfomų, leukemijų) riziką.
Heterozigotinių nešiotojų rizika
- Viena paveldėta mutacija (nešiotojas) padidina krūties vėžio riziką maždaug 2-3 kartus, ypač jaunesnėms moterims.
- Taip pat siejama su didesne kasos, plaučių, skrandžio ir prostatos vėžio rizika, nors absoliuti rizika lieka mažesnė nei BRCA1/2 nešiotojų.
- Radiacinė terapija ar dažnas rentgeno tyrimas gali dar labiau padidinti riziką, nes ATM baltymas dalyvauja radiacijos sukeltų DNR pažeidimų taisyme.
Klinikinės situacijos
- Įtariama ataksija telangiektazija vaikams, kuriems anksti pasireiškia koordinacijos sutrikimai ar dažnos infekcijos.
- Šeiminė krūties vėžio istorija - ypač jei šeimoje buvo keletas atvejų <50 metų ar yra žinoma kitų su ATM susijusių vėžių.
- Pacientų, jau turinčių krūties, kasos ar plaučių vėžį, genetinis ištyrimas, siekiant nustatyti tikslinės terapijos galimybes (pavyzdžiui, PARP inhibitoriai).
Konsultuojantys specialistai
- Klinikinis genetikas - prieš tyrimą ir po jo interpretuoja rezultatus bei vertina riziką šeimai.
- Onkologas ar hematologas - jei jau yra diagnozuotas navikas, sprendžia dėl chemoterapijos pasirinkimo (platinos dariniai, PARP inhibitoriai).
- Pediatras ar neurologas - esant įtarimui dėl ataksijos telangiektazijos vaikystėje.
