Antieritrocitinių antikūnų identifikacija

Antieritrocitinių antikūnų identifikacija - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu nustatomi antikūnai prieš raudonuosius kraujo kūnelius. Šis tyrimas padeda įvertinti imuninės sistemos reakciją ir yra svarbus diagnozuojant autoimunines hemolizines anemijas bei planuojant kraujo perpylimus.

Funkcija
  • Nustato antikūnus, nukreiptus prieš eritrocitų paviršiaus antigenus.
  • Padeda atskirti autoimuninius nuo aloimuninių procesų.
Kilmė
  • Gali būti gaminami organizmo dėl autoimuninių ligų (pvz., autoimuninė hemolizinė anemija).
  • Gali atsirasti po kraujo perpylimo ar nėštumo metu (aloimunizacija).
Procedūra
  • Iš venos paimamas kraujo mėginys.
  • Mėginys analizuojamas naudojant tiesioginį ir netiesioginį antiglobulino testą (Kumbso testą).
  • Esant teigiamam rezultatui, atliekama tolesnė antikūnų identifikacija panelėse.
Autoimuninės priežastys
  • Autoimuninė hemolizinė anemija (šiluminiai ar šaltiniai antikūnai).
  • Sisteminė raudonoji vilkligė.
  • Vaistų sukelta hemolizė.
Aloimuninės priežastys
  • Ankstesnis kraujo perpylimas, sukėlęs imunizaciją.
  • Nėštumo metu motinos ir vaisiaus kraujo nesuderinamumas.
Klinikinės situacijos
  • Įtariant autoimuninę hemolizinę anemiją (anemija, gelta, padidėjęs bilirubinas).
  • Prieš planinį kraujo perpylimą pacientams, kuriems buvo perpylimų ar nėštumų.
  • Po nepageidaujamos reakcijos į perpylimą.
  • Nėščiųjų, turinčių nesuderinamumo riziką, stebėjimui.
Gydytojų specialybės
  • Hematologas
  • Transfuziologas
  • Imunologas

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja