Antieritrocitinių antikūnų identifikacija
Antieritrocitinių antikūnų identifikacija - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu nustatomi antikūnai prieš raudonuosius kraujo kūnelius. Šis tyrimas padeda įvertinti imuninės sistemos reakciją ir yra svarbus diagnozuojant autoimunines hemolizines anemijas bei planuojant kraujo perpylimus.
Funkcija
- Nustato antikūnus, nukreiptus prieš eritrocitų paviršiaus antigenus.
- Padeda atskirti autoimuninius nuo aloimuninių procesų.
Kilmė
- Gali būti gaminami organizmo dėl autoimuninių ligų (pvz., autoimuninė hemolizinė anemija).
- Gali atsirasti po kraujo perpylimo ar nėštumo metu (aloimunizacija).
Procedūra
- Iš venos paimamas kraujo mėginys.
- Mėginys analizuojamas naudojant tiesioginį ir netiesioginį antiglobulino testą (Kumbso testą).
- Esant teigiamam rezultatui, atliekama tolesnė antikūnų identifikacija panelėse.
Autoimuninės priežastys
- Autoimuninė hemolizinė anemija (šiluminiai ar šaltiniai antikūnai).
- Sisteminė raudonoji vilkligė.
- Vaistų sukelta hemolizė.
Aloimuninės priežastys
- Ankstesnis kraujo perpylimas, sukėlęs imunizaciją.
- Nėštumo metu motinos ir vaisiaus kraujo nesuderinamumas.
Klinikinės situacijos
- Įtariant autoimuninę hemolizinę anemiją (anemija, gelta, padidėjęs bilirubinas).
- Prieš planinį kraujo perpylimą pacientams, kuriems buvo perpylimų ar nėštumų.
- Po nepageidaujamos reakcijos į perpylimą.
- Nėščiųjų, turinčių nesuderinamumo riziką, stebėjimui.
Gydytojų specialybės
- Hematologas
- Transfuziologas
- Imunologas