Akantocitai
Akantocitai - tai raudonųjų kraujo kūnelių forma, kuriai būdingi dygliuoti arba spygliuoti išsikišimai (spicules). Šios ląstelės dažniausiai susidaro dėl lipidų apykaitos sutrikimų, kepenų pažeidimo ar tam tikrų paveldimų ligų. Jų kiekis periferiniame kraujyje yra svarbus diagnostinis rodiklis, padedantis nustatyti kepenų, nervų ar kraujo sistemos patologijas.
Funkcija
- Akantocitai yra patologiškai pakitę eritrocitai, turintys netolygiai išsidėsčiusias, įvairaus ilgio ataugas. Jie prasčiau deformuojasi, todėl gali užstrigti kapiliaruose ir sutrikdyti mikrocirkuliaciją.
- Skirtingai nuo normalių eritrocitų, akantocitai pasižymi mažesniu atsparumu osmoziniam stresui ir trumpesniu gyvavimo laiku, todėl jų padaugėjus dažnai stebima hemolizė.
Kilmė
- Akantocitai susidaro dėl eritrocitų membranos lipidų sudėties pokyčių - ypač padidėjus sfingomielino arba sumažėjus fosfatidilcholino kiekiui. Tai dažnai siejama su kepenų ligomis (ciroze, hepatitu) arba paveldima abetalipoproteinemija.
- Jų atsiradimui įtakos turi ir plazmos lipoproteinų pusiausvyros sutrikimas, pavyzdžiui, sergant neuroakantocitoze ar kai kuriomis anemijos formomis.
Procedūra
- Akantocitų kiekis vertinamas atliekant kraujo tepinėlio mikroskopiją. Kraujas imamas iš venos arba piršto, tepinėlis dažomas pagal Romanovskio metodą (pvz., Wright dažais) ir tiriamas šviesiniu mikroskopu.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama tyrimą atlikti tuščiu skrandžiu, nes lipidų kiekis kraujyje gali šiek tiek paveikti membranų struktūrą. Tyrimą dažniausiai atlieka hematologas arba laboratorijos specialistas.
Kepenų patologijos
- Sunkios kepenų ligos, tokios kaip cirozė ar lėtinis hepatitas, sutrikdo lipoproteinų sintezę, dėl to keičiasi eritrocitų membranos lipidų sudėtis ir atsiranda akantocitų.
- Ūminė kepenų nekrozė arba alkoholinė kepenų liga taip pat gali sukelti akantocitozę.
Paveldimos ligos
- Abetalipoproteinemija - reta autosominė recesyvinė liga, kai dėl β-lipoproteinų trūkumo smarkiai padidėja akantocitų kiekis (iki 50-80% eritrocitų).
- Neuroakantocitozė (pvz., chorea-akantocitozės sindromas) - paveldimas neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi akantocitai ir judesių koordinacijos problemos.
Kitos priežastys
- Mikrocitinė anemija, hipotirozė, lėtinis inkstų nepakankamumas (uremija) ir kai kurie vaistai (pvz., statinai) gali sukelti akantocitų atsiradimą.
- Naujagimių laikotarpiu akantocitai gali būti matomi laikinai nesusirgus (fiziologinė akantocitozė).
Klinikinės situacijos
- Įtariant kepenų ligas (cirozė, hepatitas) - kartu su kepenų fermentų tyrimais.
- Nustatant neaiškios kilmės anemijos priežastį - ypač kai yra hemolizės požymių (padidėjęs bilirubinas, LDH).
- Esant neurologiniams simptomams (chorea, distonija, kognityvinis smukimas) - ieškant neuroakantocitozės požymių.
Konsultuojantys specialistai
- Hematologas - vertina kraujo tepinėlį ir interpretuoja akantocitų radinį.
- Gastroenterologas (hepatologas) - tiria kepenų funkciją ir su ja susijusią akantocitozę.
- Neurologas - esant įtarimui dėl neuroakantocitozės ar kitų neurodegeneracinių ligų.
| Bendra | Sveiko žmogaus periferiniame kraujyje akantocitų paprastai randama mažiau nei 0,1% visų eritrocitų arba jų visai nėra. |
|---|---|
| Vyrams | 0-0,1% (retai stebimi net ir pavieniniai egzemplioriai) |
| Moterims | 0-0,1% (to paties intervalo) |
