Toxoplasma gondii DNR

Toxoplasma gondii DNR tyrimas - tai molekulinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti parazito Toxoplasma gondii genetinę medžiagą paciento kraujyje, smegenų skystyje ar kituose audiniuose. Tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, imunodeficitu sergantiems asmenims ir įtariant įgimtą toksoplazmozę. Jis padeda diferencijuoti aktyvią infekciją nuo latentinės, kai antikūnų tyrimai būna neinformatyvūs.

Funkcija
  • Nustato aktyvią Toxoplasma gondii infekciją, nes DNR atsiranda tik gyviems parazitams dauginantis.
  • Leidžia diferencijuoti ūminę infekciją nuo latentinės, kai serologiniai tyrimai (IgG, IgM) būna neaiškūs.
  • Padeda stebėti gydymo efektyvumą, pvz., toksoplazmozės encefalito atveju ŽIV sergantiems pacientams.
Tyrimo ypatybės
  • Metodas: realaus laiko PGR (RT-PGR), kurio jautrumas siekia 95-99%.
  • Medžiaga: veninis kraujas (EDTA), smegenų skystis (CSF), amniocentezės mėginys, biopsijos audinys.
  • Rezultatas pateikiamas kaip „aptikta“ (teigiamas) arba „neaptikta“ (neigiamas).
Procedūra
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau prieš kraujo paėmimą rekomenduojama nevalgyti 4-6 val., kad būtų sumažinta lipidų įtaka PGR reakcijai.
  • Smegenų skysčio mėginiui atlikti atliekama lumbalinė punkcija - procedūra, kurios metu gydytojas specialia adata paima šiek tiek CSF.
  • Amniocentezės atveju mėginys imamas ultragarso kontrolėje nėštumo metu (dažniausiai 15-20 savaitę).
  • Mėginiai siunčiami į laboratoriją, kur jie apdorojami ir vykdoma PGR analizė. Rezultatas paprastai gaunamas per 2-5 darbo dienas.
Galimos klinikinės reikšmės
  • Ūminė toksoplazmozė: karščiavimas, limfadenopatija, galvos skausmas, raumenų skausmas.
  • Įgimta toksoplazmozė: naujagimiams gali pasireikšti hidrocefalija, chorioretinitas, kalcifikatai smegenyse.
  • Toksoplazmozinis encefalitas: dažniausia smegenų infekcija ŽIV sergantiems pacientams (ypač kai CD4 < 100 ląstelių/μl).
  • Akių toksoplazmozė (chorioretinitas): regos sutrikimai, skausmas, fotofobija - dažnai recidyvuojanti forma.
Papildomi tyrimai
  • Serologija: IgG, IgM antikūnų tyrimas - padeda nustatyti infekcijos laiką.
  • Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentai (ūminei fazei vertinti).
  • Vaizdiniai tyrimai: galvos MRT su kontrastu, jei įtariamas encefalitas.
Pagrindiniai atvejai
  • Nėštumas: įtariant ūminę toksoplazmozę (pvz., serokonversija nėštumo metu) - skiria akušeris ginekologas.
  • Imunodeficitas: ŽIV infekcija, organų transplantacija, ilgalaikis imunosupresinis gydymas - skiria infektologas.
  • Įgimta infekcija: kai gimsta vaikas su toksoplazmozės simptomais arba kai motina nėštumo metu sirgo ūmine infekcija - skiria neonatologas.
  • Akių pažeidimas: chorioretinitas, ypač jei gydymas neveiksmingas - skiria oftalmologas.
Siuntimo gydytojų specialybės
  • Infektologas
  • Akušeris ginekologas
  • Neonatologas
  • Oftalmologas

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja