SF3B1 mutacijos tyrimas
SF3B1 genas atlieka svarbų vaidmenį RNR splaisinge - procese, kurio metu iš pirminės RNR pašalinami intronai. Jo mutacijos dažniausiai siejamos su mielodisplaziniu sindromu (MDS) ir lėtine limfocitine leukemija, tačiau gali pasireikšti ir kitomis kraujo ligomis. Šis tyrimas padeda gydytojams įvertinti ligos prognozę ir parinkti tikslinę terapiją.
Funkcija
- Nustato SF3B1 geno mutacijas (dažniausiai taškinės mutacijos 700-1000 egzonuose).
- Padeda atskirti MDS su raudųjų kraujo kūnelių displazija nuo kitų formų.
- Prognozuoja ligos eigą, ypač sergant MDS - teigiamas rezultatas siejamas su geresne prognoze.
Kilmė
- Mutacijos būna įgytos (somatinės), o ne paveldėtos.
- Atsiranda ląstelėse kraujodaros metu - genas mutuoja vėliau, o ne gemalo linijoje.
Mėginio paėmimas
- Imamas veninis kraujas (apie 5-10 ml) į mėgintuvėlį su antikoaguliantu (EDTA).
Laboratorinė analizė
- Iš leukocitų išskiriama DNR, kuri amplifikuojama PGR metodu.
- Atliekamas naujos kartos sekvenavimas (NGS) arba Sangerio sekvenavimas, siekiant identifikuoti specifines mutacijas.
Rezultatų pateikimas
- Atsakyme nurodoma, ar rasta SF3B1 mutacija, kokio tipo (pvz., K700E) ir kokia alelinė našta (mutuojančių ląstelių dalis).
Ką reiškia?
- Teigiamas (mutacija nustatyta) rodo, kad paciento kraujodaros ląstelėse yra SF3B1 geno pakitimas.
- Dažniausios mutacijos: K700E, K666N, H662Q - poveikis baltymui panašus, bet gali skirtis pagal ligą.
Klinikinė reikšmė
- Sergant MDS, SF3B1 mutacijos dažnai siejamos su raudųjų kraujo kūnelių displazija, geresniu atsaku į eritropoetiną ir ilgesniu išgyvenamumu.
- Sergant LLL, mutacijos gali rodyti agresyvesnę eigą, tačiau reikšmė mažiau aiški.
- Teigiamas rezultatas padeda parinkti gydymą - kai kuriems pacientams skiriami luspaterceptas ar kiti vaistai, veikiantys splaisingo kelią.
Papildomi tyrimai
- Dažnai kartu atliekami kitų genų tyrimai (TP53, TET2, ASXL1) ir kaulų čiulpų biopsija.
Pagrindinės situacijos
- Įtariant mielodisplazinį sindromą (MDS), ypač kai yra anemija su displazija.
- Sergant lėtine limfocitine leukemija (LLL) ar kitomis mieloidinėmis ligomis, siekiant geriau pažinti ligos biologiją.
- Pacientams, kuriems nustatytas nenormalių raudųjų kraujo kūnelių kiekis ar morfologija.
Ekspertai
- Hematologas
- Onkologas
