Keturiagubas testas
Keturiagubas testas yra atrankinis kraujo tyrimas, atliekamas nėščioms moterims antruoju nėštumo trimestru. Šis tyrimas padeda įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų, tokių kaip Dauno sindromas, Edvardso sindromas ir nervinio vamzdelio defektai, riziką.
Tyrimo apibrėžimas
- Keturiagubas testas (angl. quadruple test) matuoja keturias medžiagas motinos kraujyje: alfa-fetoproteiną (AFP), žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG), nekonjuguotą estriolį (uE3) ir inhibiną A.
- Tyrimo rezultatai kartu su motinos amžiumi, svoriu ir kitais veiksniais apskaičiuoja tikimybę, kad vaisius turi chromosomų anomalijų.
Kokias anomalijas padeda nustatyti?
- Dauno sindromas (trisomija 21): būdingas sumažėjęs AFP ir uE3, padidėjęs hCG ir inhibinas A.
- Edvardso sindromas (trisomija 18): visi keturi žymenys būna sumažėję.
- Nervinio vamzdelio defektai (pvz., spina bifida): padidėjęs AFP, kiti žymenys normalūs.
Procedūra
- Iš motinos venos paimamas kraujo mėginys (nereikia specialaus pasiruošimo).
- Tyrimas atliekamas 15-20 nėštumo savaitę (optimaliai 16-18 savaitę).
- Kraujas siunčiamas į laboratoriją, kurioje matuojamos AFP, hCG, uE3 ir inhibinas A koncentracijos.
- Rezultatai sujungiami su motinos amžiumi, svoriu, rase ir kitais duomenimis, naudojant specialią programinę įrangą, apskaičiuojant galutinę riziką.
Pasiruošimas
- Specialaus pasiruošimo nereikia - tyrimas atliekamas iš kraujo, mėginys imamas bet kuriuo paros metu.
- Prieš tyrimą nebūtina būti nevalgius, tačiau rekomenduojama vengti riebaus maisto, jei kartu atliekami kiti kraujo tyrimai.
Galimos priežastys
- Vaisiaus chromosomų anomalijos (Dauno, Edvardso sindromas).
- Nervinio vamzdelio defektai (pvz., spina bifida).
- Daugiavaisis nėštumas (ypač jei tai nenustatyta).
- Netikslus nėštumo amžiaus nustatymas (per mažas ar per didelis terminas).
- Motinos svoris, rasė ar kiti demografiniai veiksniai gali įtakoti MoM vertes.
Ką daryti, jei rezultatas teigiamas?
- Teigiamas rezultatas nereiškia, kad vaisius tikrai turi anomaliją - tai tik padidėjusi tikimybė.
- Toliau atliekami diagnostiniai tyrimai: amniocentezė arba chorioninio gaurelio biopsija, siekiant patvirtinti arba atmesti anomaliją.
- Būtina konsultacija su genetiku arba akušeriu-ginekologu.
Rekomenduojamas atvejais
- Motinos amžius > 35 metai (padidėjusi chromosomų anomalijų rizika).
- Ankstesnis nėštumas su chromosomų anomalija.
- Šeimos anamnezėje yra Dauno sindromo ar kitų genetinių ligų.
- Nėštumo eigos komplikacijos arba atlikus pirmojo trimestro atrankinį tyrimą gautas neaiškus rezultatas.
- Rekomenduoja gydytojas akušeris-ginekologas kaip įprastinį atrankinį tyrimą.
| Bendra | Kiekvieno žymens koncentracija išreiškiama kaip MoM (Multiple of Median) - daugiklis nuo medianos. Įprastos MoM vertės yra 0,5-2,0, tačiau interpretacija priklauso nuo nėštumo savaitės ir kitų veiksnių. Galutinis rezultatas yra rizikos santykis (pvz., 1:250) - kuo mažesnis antrasis skaičius, tuo didesnė rizika. |
|---|---|
| Vyrams | Šis tyrimas atliekamas tik moterims nėštumo metu. |
