Baltymas S

Baltymas S yra kraujo plazmoje esantis baltymas, atliekantis svarbų vaidmenį reguliuojant kraujo krešėjimą. Jis kartu su baltymu C slopina krešėjimo faktorių aktyvaciją ir padeda išvengti per didelio trombo susidarymo. Baltymo S koncentracijos pokyčiai gali rodyti trombozės ar kitų krešėjimo sutrikimų riziką.

Funkcija
  • Baltymas S yra natūralus antikoaguliantas, kuris kartu su aktyvintu baltymu C neutralizuoja krešėjimo faktorius Va ir VIIIa.
  • Jis slopina trombino susidarymą ir palaiko kraujo skystumą, užkirsdamas kelią patologiniam krešėjimui.
Kilmė
  • Baltymas S gaminamas kepenyse ir priklauso nuo vitamino K.
  • Apie 60 % cirkuliuojančio baltymo S yra surišę su C4b rišančiu baltymu, o 40 % laisvos formos - aktyvūs.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas, paprastai ryte nevalgius.
  • Reikia vengti maisto, riebalų ir kai kurių vaistų (pvz., antikoaguliantų, hormoninių kontraceptikų) bent 8-12 valandų prieš tyrimą.
  • Tiriamas baltymo S aktyvumas (funkcinis tyrimas) arba antigeno kiekis (imunologinis tyrimas).
  • Rezultatai vertinami kartu su kitais krešėjimo rodikliais (pvz., baltymu C, antitrombinu III).
  • Padidėjusi baltymo S koncentracija gali rodyti sumažėjusį jo sunaudojimą arba padidėjusią gamybą.
  • Dažniausios priežastys: nėštumas, estrogenų vartojimas (hormoniniai kontraceptikai), lėtinės uždegiminės ligos, kepenų pažeidimas (sumažėjęs skaidymasis).
  • Klinikinė reikšmė dažnai ribota - svarbesnis yra sumažėjęs baltymo S kiekis.
  • Sumažėjusi baltymo S koncentracija didina trombozės riziką (ypač venų tromboembolijų).
  • Priežastys: įgimtas baltymo S trūkumas (autosominis dominuojantis paveldėjimas), kepenų cirozė, nefrozinis sindromas, DIC, nėštumas, hormoninių kontraceptikų vartojimas, vitamino K trūkumas.
  • Gali būti laikinas sumažėjimas dėl ūmios ligos ar po operacijos.
  • Įgimtas trūkumas pasireiškia jauname amžiuje (>15 m.) pasikartojančiomis trombozėmis.
  • Įtariant paveldimus ar įgytus krešėjimo sutrikimus (trombozės, embolijos).
  • Kartu su baltymo C ir antitrombino III tyrimais tiriant neaiškios kilmės trombozes.
  • Prieš operacijas ar nėštumo planavimą, jei buvo trombozė šeimoje.
  • Stebint antikoaguliantų (pvz., varfarino) poveikį.
  • Tyrime dalyvauja gydytojai: hematologas, angiologas, flebologas.
Bendra Bendra baltymo S aktyvumo norma: 60-120 % (arba 0,6-1,2 IU/ml).
Vyrams Vyrams: 70-140 % (0,7-1,4 IU/ml).
Moterims Moterims: 60-130 % (0,6-1,3 IU/ml), nėštumo metu normos gali būti šiek tiek mažesnės.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja