Azoto išplovimo testas
Azoto išplovimo testas yra plaučių funkcijos tyrimas, leidžiantis įvertinti plaučių ventiliacijos efektyvumą ir aptikti kvėpavimo takų obstrukciją. Šis testas padeda nustatyti, kaip tolygiai oras pasiskirsto plaučiuose, ir yra ypač naudingas diagnozuojant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) bei astmą.
Funkcija
- Matuoja plaučiuose susikaupusį azotą po deguonies įkvėpimo
- Įvertina ventiliacijos netolygumus ir oro sulaikymą plaučiuose
Kilmė
- Testas pagrįstas azoto, kaip inertinių dujų, elgsena kvėpuojant grynu deguonimi
- Pirmą kartą aprašytas XX a. viduryje kaip plaučių funkcijos vertinimo metodas
Procedūra
- Pacientas kvėpuoja per kandiklį, prijungtą prie analizatoriaus
- Pirmiausia atliekamas ramus kvėpavimas, po to - gilus įkvėpimas gryno deguonies
- Išmatuojama, kiek azoto lieka plaučiuose po kelių minutėlių kvėpavimo deguonimi
- Testas trunka apie 10-15 minučių ir yra neskausmingas
Padidėjęs azoto kiekis
- Rodo oro sulaikymą plaučiuose (air trapping) - dažnas sergant LOPL
- Gali rodyti emfizemą arba bronchų spazmą
Nevienodas azoto pasiskirstymas
- Rodo ventiliacijos netolygumus, būdingus astmai arba plaučių fibrozei
- Gali būti ankstyvas plaučių pažeidimo žymuo rūkaliams
Specialistai
- Pulmonologas - įtariant LOPL, astmą ar kitas obstrukcinės plaučių ligas
- Kardiologas - vertinant plaučių kraujotakos sutrikimus ir širdies nepakankamumą
Simptomai
- Lėtinis kosulys, dusulys arba švokštimas
- Pokyčiai plaučių ventiliacijoje po gydymo pradžios
