Anti insulino antikūnai
Anti insulino antikūnai (IAA) yra autoantikūnai, nukreipti prieš paties organizmo gaminamą insuliną. Šie antikūnai dažniausiai tiriami diagnozuojant 1 tipo cukrinį diabetą, ypač ankstyvoje vaikystėje, arba vertinant insulino terapijos efektyvumą.
Apibrėžimas
- Anti insulino antikūnai yra imunoglobulinai, kuriuos organizmas gamina reaguodamas į savo paties insuliną arba į suleistą egzogeninį insuliną.
- Jų buvimas gali sukelti atsparumą insulinui ir sutrikdyti gliukozės apykaitą.
Epidemiologija
- Išskirtinai svarbūs 1 tipo diabetui: teigiami antikūnai nustatomi 50-70 % naujai diagnozuotų pacientų, ypač jaunesnių nei 5 metų.
- Taip pat gali atsirasti po egzogeninio insulino vartojimo, ypač naudojant gyvūninį insuliną.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos (dažniausiai alkūnės duobės) standartiniu būdu.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraują duoti ryte nevalgius (nebent gydytojas nurodė kitaip).
- Tyrimas atliekamas radioimuninio arba ELISA metodu.
Pagrindinės priežastys
- 1 tipo cukrinis diabetas (autoimuninis procesas): teigiami antikūnai rodo insulino ląstelių autoimuninį pažeidimą.
- Insulino terapija: po egzogeninio insulino (ypač gyvūninio) vartojimo gali susidaryti antikūnai, kurie mažina insulino veiksmingumą.
- Retais atvejais - autoimuninis insulinopatijos sindromas (Hiratos liga), kai antikūnai sukelia hipoglikemiją.
Klinikiniai atvejai
- Įtarus 1 tipo diabetą (ypač vaikams su klasikiniais simptomais: troškuliu, polifagija, svorio kritimu).
- Vertinant insulino terapijos atsparumą - kai pacientui reikia labai didelių insulino dozių.
- Diferencinė diagnostika tarp 1 ir 2 tipo diabeto (ypač jauniems suaugusiems).
- Stebint autoimuninį procesą prieš diabeto išsivystymą (rizikos grupėse).
Gydytojų specialybės
- Endokrinologas
- Imunologas
- Vaikų ligų gydytojas
