Žvairumo tyrimas

Žvairumo tyrimas - tai akių judesių ir jų tarpusavio koordinacijos vertinimas, siekiant nustatyti, ar abi akys sutelktos į tą patį tašką. Šis tyrimas padeda diagnozuoti žvairumą - būklę, kai akys žvelgia skirtingomis kryptimis. Ankstyva diagnostika yra svarbi siekiant išvengti regėjimo sutrikimų ir ambliopijos.

Funkcija
  • Įvertina akių judesių sinchroniškumą
  • Nustato žvairumo tipą (pastovų ar periodinį) ir jo laipsnį
  • Padeda atskirti tikrąjį žvairumą nuo tariamojo (pseudožvairumo)
  • Patikrina akies raumenų veiklą ir jėgos balansą
Kilmė
  • Dažniausiai atliekamas vaikų oftalmologijoje (ankstyva patikra)
  • Gali būti įgimtas arba įgytas dėl neurologinių sutrikimų, traumų ar ligų
Procedūra
  • Pacientui nereikia specialaus pasiruošimo (akių lašų ar tuščio skrandžio)
  • Atliekama tamsoje pritemdytoje patalpoje, siekiant išvengti akinimo
  • Naudojami testai: šviesos projekcija, dengimo testas (cover test), okulomotorinės funkcijos įvertinimas
  • Gydytojas stebi akių judesius, fiksuoja nukrypimo kryptį, kampą ir dažnį
Dažniausi radiniai
  • Nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas (į vidų, į išorę, aukštyn arba žemyn)
  • Netolygi akių judesių amplitudė - viena akis atsilieka arba per daug nukrypsta
  • Diplopija (dvigubas matymas) - dažnai nurodo neurodegeneracinius ar raumenų sutrikimus
  • Sumažėjęs stereo regėjimas (erdvinis matymas) - rodiklis, kad akys nėra visiškai sinchroniškos
Kada rekomenduojama
  • Vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus kaip profilaktinė akių patikra
  • Kai tėvai ar artimieji pastebi nukrypusią vieną akį
  • Po regos traumų, akių operacijų ar neurologinių ligų
  • Esant nuolatiniam galvos svaigimui, dvejinimuisi akyse
  • Kreiptis pataria: oftalmologas, pediatras arba neurologas

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja