Superoksido dismutazė
Superoksido dismutazė (SOD) - tai vienas svarbiausių antioksidacinių fermentų mūsų organizme. Ji neutralizuoja superoksidinius anijonus, kurie yra kenksmingi laisvieji radikalai, ir taip padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti antioksidacinį organizmo pajėgumą, diagnozuoti oksidacinį stresą ar stebėti gydymo efektyvumą.
Funkcija
- Superoksido dismutazė yra fermentas, katalizuojantis superoksido anijonų (O₂⁻) pavertimą deguonimi ir vandenilio peroksidu.
- Tai pirmasis gynybos lygis prieš oksidacinį stresą, apsaugantis ląstelių membranas, DNR ir baltymus nuo oksidacinių pažeidimų.
- SOD aktyvumas tiesiogiai susijęs su organizmo gebėjimu neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie gali sukelti uždegimą, senėjimą ir įvairias ligas.
Kilmė
- Žmogaus organizme egzistuoja trys pagrindinės SOD izoformos: CuZn-SOD (cito plazminė), Mn-SOD (mitochondrijinė) ir EC-SOD (ekstraląstelinė).
- Fermento sintezę reguliuoja genetiniai veiksniai, o jo aktyvumą veikia mityba, fizinis aktyvumas, aplinkos toksinai ir amžius.
- SOD aktyvumo lygis gali skirtis priklausomai nuo audinio tipo - didžiausias yra kepenyse, inkstuose ir širdies raumenyje.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio (dažniausiai ryte, nevalgius).
- Prieš tyrimą rekomenduojama bent 8 valandas nevalgyti, negerti alkoholio ir vengti intensyvaus fizinio krūvio.
- Kraujas imamas standartiniu būdu - iš alkūnės venos, o mėginys analizuojamas spektrofotometriškai arba ELISA metodu.
- Kartais gali būti tiriamas ir audinių mėginys (pavyzdžiui, biopsijos metu).
- Rezultatai paprastai pateikiami per 1-3 darbo dienas.
Dažniausios priežastys
- Kompen sacinis atsakas į padidėjusį oksidacinį stresą (pvz., rūkymas, tarša, UV spinduliuotė).
- Lėtiniai uždegiminiai procesai: artritas, astma, Krono liga.
- Onkologiniai susirgimai (ypač krūties, plaučių, storosios žarnos vėžys) - organizmas bando kovoti su laisvaisiais radikalais.
- Fizinis pervargimas ar intensyvios treniruotės be tinkamo atsigavimo.
- Tam tikros infekcijos (bakterinės, virusinės).
- Gydymas tam tikrais vaistais (chemoterapiniai preparatai, imunomoduliatoriai).
Kitos priežastys
- Amžius - vyresnio amžiaus žmonėms dažnai stebimas padidėjęs SOD aktyvumas kaip kompensacinis mechanizmas.
- Metabolinis sindromas, nutukimas - riebalinis audinys gamina daugiau laisvųjų radikalų.
- Autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė).
Dažniausios priežastys
- Genetinės SOD mutacijos (pvz., amiotrofinė laterali sklerozė - ALS).
- Mitybos trūkumai: cinko, vario, mangano ar seleno stoka (šie mikroelementai yra būtini SOD aktyvumui).
- Lėtinės kepenų ligos (kepenų cirozė, hepatitas) - mažėja baltymų sintezė.
- Ilgalaikis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu).
Kitos priežastys
- Sunkus stresas arba ilgalaikė depresija - gali slopinti antioksidacinę apsaugą.
- Senėjimas (kartais SOD aktyvumas natūraliai mažėja su amžiumi).
- Kai kurios endokrininės ligos (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai).
- Radioterapija arba intensyvi chemoterapija - gali pažeisti fermentų sistemas.
Nurodymai tyrimui
- Įtariant oksidacinį stresą (lėtinis nuovargis, priešlaikinis senėjimas, dažnos infekcijos).
- Pacientams, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis ar neurodegeneracinėmis ligomis (Parkinsono, Alzheimerio liga).
- Kontroliuojant gydymo antioksidantais efektyvumą ar stebint onkologinių ligų eigą.
- Nustatant genetinių SOD mutacijų nešiojimą (ypač esant šeiminei ALS anamnezei).
Gydytojų specialybės
- Gydytojas immunologas, alergologas.
- Gydytojas neurologas.
- Gydytojas onkologas.
- Gydytojas endokrinologas.
| Bendra | Normali SOD aktyvumo koncentracija suaugusiems - 150-350 U/g Hb (vienetų gramui hemoglobino). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: 160-380 U/g Hb. |
| Moterims | Moterims: 140-320 U/g Hb. |
