Pristano rūgštis

Pristano rūgštis (2,6,10,14-tetrametilpentadekano rūgštis) yra šakotosios grandinės riebalų rūgštis, paprastai suskaidoma peroksisomose. Padidėjęs jos kiekis kraujyje rodo peroksisomų funkcijos sutrikimą, dažniausiai susijusį su Zellweger spektro ligomis ar infantiline Refsumo liga.

Funkcija
  • Pristano rūgštis yra šakotosios grandinės riebalų rūgštis, gaunama su maistu (pieno riebaluose, svieste) ir susidaranti iš fitolio.
  • Sveikame organizme ji skaidoma peroksisomose beta-oksidacijos būdu, todėl kraujyje jos būna labai nedaug.
Kilmė
  • Pristano rūgšties koncentracijos padidėjimas yra specifinis peroksisomų disfunkcijos žymuo.
  • Dėl peroksisomų struktūros ar fermentų defektų pristano rūgštis kaupiasi organizmo audiniuose ir kraujyje.
Procedūra
  • Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų prieš kraujo paėmimą.
Peroksisominės ligos
  • Zellweger sindromas
  • Infantilinė Refsumo liga
  • Neonatalinė adrenoleukodistrofija
  • Hiperpipekolenatėmija
Kitos priežastys
  • Mityba, kurioje gausu šakotųjų grandinių riebalų rūgščių
  • Kepenų funkcijos nepakankamumas
Klinikinė reikšmė
  • Sumažėjusi pristano rūgšties koncentracija neturi klinikinės reikšmės. Pagrindinis dėmesys skiriamas padidėjimui.
Įtariant peroksisominius sutrikimus
  • Vaikams su neurologiniais simptomais, veido dismorfizmu, kepenų ar blužnies padidėjimu.
  • Esant šeiminei anamnezei, susijusiai su peroksisominėmis ligomis.
Gydytojai specialistai
  • Genetikas
  • Neurologas
  • Pediatras
Bendra Normalus pristano rūgšties kiekis kraujyje yra mažesnis nei 0.3 µmol/L (normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos).

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja