Kišenių gylio zondavimas

Kišenių gylio zondavimas (periodontal probing depth, PPD) yra pagrindinis periodontologinis tyrimas, kurio metu specialiu periodonto zondu matuojamas atstumas nuo dantenos krašto iki dantenos griovelio dugno. Šis klinikinis matavimas leidžia nustatyti periodontito buvimą, sunkumo laipsnį, dantenų uždegimo aktyvumą ir gydymo efektyvumą. Atliekamas šešiais taškais aplink kiekvieną dantį, tyrimas yra auksinis standartas vertinant periodonto audinių sveikatą.

Tyrimo esmė
  • Zondavimas atliekamas šešiais anatominiais taškais aplink kiekvieną dantį (mezialinis, distalinis, centrinis iš žandikaulio ir liežuvinės pusių).
  • Zondas švelniai įstumiamas iki pasipriešinimo - prikibusio epitelio dugno, fiksuojant gylį milimetrais.
  • Įprastas sveikas dantenų kišenės gylis yra 1-3 mm. Gilesnės kišenės (≥ 4 mm) rodo periodonto pažeidimą.
  • Tikslūs matavimai padeda atskirti gingivitą (reversibilų uždegimą) nuo periodontito (audinių irimo).
Klinikinė reikšmė
  • Matuojama ne tik kišenės gylis, bet ir kraujavimas, pūliavimas, dantenų krašto padėtis.
  • Reguliarus zondavimas padeda stebėti ligos progresavimą ir gydymo atsaką per mėnesius ar metus.
  • PPD kartu su klinikiniu prisitvirtinimo lygiu (CAL) sudaro periodontologinės būklės vertinimo pagrindą.
Procedūros eiga
  • Prieš procedūrą gydytojas vizualiai įvertina dantenų spalvą, kontūrą, apnašų ir akmenų kiekį.
  • Naudojamas specialus periodontologinis zondas (UNC‑15, Williams, CPITN), kurio skalė pažymėta kas 1 mm.
  • Zondas laikomas lengvu spaudimu (apie 20-25 g) ir vedamas išilgai danties paviršiaus iki pasipriešinimo.
  • Fiksuojami šeši matavimai ties kiekvienu dantimi, užrašant giliausią kiekvienos srities vertę.
  • Procedūra neskausminga, tačiau esant aktyviam uždegimui gali jaustis lengvas diskomfortas.
Pasiruošimas
  • Specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti kieto maisto, kad būtų išvengta papildomo dantenų dirginimo.
  • Pacientas turi informuoti gydytoją apie vartojamus kraują skystinančius vaistus (tai gali turėti įtakos kraujavimo vertinimui).
Priežastys
  • Pagrindinė priežastis - ilgalaikis dantų apnašų ir akmenų kaupimasis, sukeliantis uždegiminę reakciją, dantenų atsiskyrimą nuo danties ir alveolės kaulo irimą.
  • Rūkymas - vienas svarbiausių rizikos veiksnių; sutrikdo kraujotaką, slopina kraujavimą, bet skatina audinių destrukciją.
  • Genetinis polinkis - kai kurie pacientai turi padidėjusį imuninį atsaką į bakterijas, dėl ko periodontitas progresuoja greičiau.
  • Cukrinis diabetas (ypač nekontroliuojamas) didina jautrumą infekcijoms ir lėtina gijimą.
  • Tam tikri vaistai (antihipertenziniai, imunosupresantai, kai kurie prieštraukuliniai) gali sukelti dantenų hiperplaziją ir padidinti kišenių gylį.
Klinikiniai požymiai
  • Gilus zondavimo gylis (≥ 4 mm), padidėjęs kraujavimas, pūliavimas, blogas kvapas (halitozė), dantenų atitraukimas ir judantys dantys.
Priežastys
  • Sumažėjęs gylis dažniausiai reiškia sveikas arba sėkmingai gydytas dantenas - gilus kišenių gylis normalizuojasi po periodontologinio gydymo (skalavimo, chirurgijos).
  • Dantenų recesija (audinių atsitraukimas) taip pat sumažina matuojamą gylį, tačiau atsiskleidžia danties šaknies paviršius, dėl to gali atsirasti jautrumas ir estetinių problemų.
  • Po bechirurginio gydymo (subgingivalinio skalavimo) kišenės tampa seklesnės, mažiau linkusios kraujuoti - tai gydymo sėkmės ženklas.
  • Tinkama kasdienė higiena (dantų šepetėlis, tarpdančių valymas) padeda palaikyti mažą kišenių gylį ir profilaktiką.
Klinikinė reikšmė
  • Seklios kišenės (1-3 mm) yra sveikatos rodiklis, tačiau, esant recesijai, svarbu papildomai įvertinti dantenų plotį ir estetiką.
Indikacijos
  • Įtariant periodontitą: kraujuoja dantenos, atsiranda tarpai tarp dantų, pūliavimas, blogas kvapas, dantų paslankumas.
  • Prieš protezavimą, implantavimą ar ortodontinį gydymą - būtina įvertinti periodonto audinių būklę.
  • Periodontologiniai profilaktiniai patikrinimai: rekomenduojama atlikti kas 1-2 metus, ypač rūkantiems ar sergantiems diabetu.
  • Periodontito gydymo stebėsena: prieš ir po gydymo, vėliau - kas 3-12 mėnesių priklausomai nuo ligos sunkumo.
  • Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, nes periodontitas gali sistemiskai veikti organizmą.
Specialistai
  • Periodontologas
  • Odontologas (burnos sveikatos priežiūros specialistas)
Bendra 1-3 mm (sveika, uždegimo nėra)
Vyrams 1-4 mm (vyrams dėl fiziologinių veiksnių ir amžiaus leistinos 4 mm ribos, bet svarbu stebėti)
Moterims 1-3 mm (moterims dažniau pasitaiko sveikos seklios kišenės, tačiau hormoniniai pokyčiai gali didinti uždegiminį atsaką)

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja