Kraujuoja dantenas
Kraujavimas iš dantenų - tai vienas dažniausių burnos sveikatos sutrikimų, pasireiškiantis kraujo atsiradimu valant dantis, kramtant arba net savaime. Nors dažnai siejamas su nepakankama higiena, jis gali signalizuoti ir apie rimtesnes ligas.
Kraujavimas iš dantenų - tai organizmo atsakas į uždegimą ar pažeidimą dantenų audinyje. Sveikos dantenos būna rausvos, tankios ir nekraujuoja. Kai ant dantų kaupiasi apnašos, jose esančios bakterijos sukelia dantenų uždegimą (gingivitą), dėl kurio dantenos parausta, patinsta, o liečiant pradeda kraujuoti. Ši būklė yra grįžtama, jei laiku imamasi veiksmų. Tačiau jei uždegimas plinta į gilesnius audinius, vystosi periodontitas - rimta liga, galinti baigtis dantų netekimu. Kraujavimas taip pat gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais (nėštumas, brendimas), traumomis, dantų šepetėlio per dideliu spaudimu ar net sisteminiais sutrikimais, pvz., leukemija ar vitaminų trūkumu.
- Nepakankama ar netinkama burnos higiena - apnašų ir akmenų susikaupimas sukelia gingivitą.
- Pernelyg intensyvus dantų valymas - kieta šerelių šepetėlis ar per didelis spaudimas pažeidžia dantenas.
- Hormoniniai pokyčiai - nėštumo, brendimo ar menopauzės metu dantenos tampa jautresnės.
- Dantų siūlo naudojimo klaidos - staigus ir šiurkštus siūlo judesys gali sužeisti.
- Rūkymas - silpnina imuninę sistemą ir lėtina gijimą, tačiau paradoksaliai slopina kraujavimą, todėl periodontitas gali ilgai likti nepastebėtas.
- Tam tikri vaistai - kraują skystinantys, pvz., aspirinas, varfarinas, arba vaistai nuo traukulių, gali sukelti dantenų jautrumą.
- Periodontitas (dantenų uždegimo komplikacija) - pažeidžiamas dantį laikantis audinys, susidaro kišenės, dantys ima klibėti.
- Vitaminų trūkumas - ypač vitamino C (skorbutas) ir vitamino K, reikalingo kraujo krešėjimui.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai - pvz., hemofilija, trombocitopenija ar leukemija.
- Diabetas - blogai kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje silpnina dantenų atsparumą uždegimams.
- Autoimuninės ligos - pvz., pūslelinė, Sjögreno sindromas, kurie pažeidžia burnos gleivinę.
- Grybelinės ar bakterinės infekcijos, ypač susilpnėjus imunitetui.
Jeigu dantenos kraujuoja tik valant dantis ar retkarčiais, pirmiausia vertėtų peržiūrėti savo kasdienę priežiūrą. Naudokite minkštų ar vidutinio kietumo šerelių dantų šepetėlį. Valykite dantis švelniais, sukamaisiais judesiais bent dvi minutes du kartus per dieną, ypatingą dėmesį skirdami dantenų linijai. Kasdien naudokite dantų siūlą - pradžioje gali pasireikšti lengvas kraujavimas, bet jis turėtų išnykti per kelias dienas. Pravers skalavimas šiltu druskos tirpalu (1 šaukštelis druskos stiklinei vandens) arba vaistinėje įsigytu burnos skalavimo skysčiu be alkoholio (pvz., su chlorheksidinu, bet tik trumpai, nes ilgas naudojimas keičia burnos mikroflorą). Venkite rūkymo ir alkoholio, kurie dirgina dantenas. Stebėkite, ar kraujavimas nesustiprėja keičiant dantų pastą - kartais tam tikri komponentai (pvz., SLS) gali sudirginti. Jei kraujavimas atsiranda savaime ar tęsiasi ilgiau nei savaitę, būtina kreiptis į odontologą.
- Stiprus, savaime prasidedantis kraujavimas, kuris nesiliauja po 10-15 min spaudimo.
- Kraujavimas kartu su karščiavimu, šaltkrėčiu ar bendru silpnumu.
- Kraujavimas po dantų valymo kartu su skausmu, tinimu ar pūlingomis išskyromis.
- Kraujavimas, kurį lydi sunkiai paaiškinamos mėlynės, kraujavimas iš nosies ar kraujas išmatose.
- Neseniai patirta burnos trauma (kritimas, smūgis) su gausiu kraujavimu.
- Kraujavimas pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, ypač jei jis nesusijęs su tvarkingu valymu.
- Kraujavimas trunka ilgiau nei 1-2 savaites, nepaisant geresnės higienos.
- Dantenos yra nuolat raudonos, paburkusios ir skausmingos.
- Jaučiate dantų paslankumą, tarpai tarp dantų didėja, keičiasi sąkandis.
- Blogas burnos kvapas išlieka net ir po valymo.
- Sunkiai kramtote arba skauda valgant.
- Pastebėjote, kad dantenos atsitraukia, atidengdamos dantų kaklelius.
