Hepatitas B genotipas
Hepatito B genotipas nustatomas kraujo tyrimu, kuriuo įvertinama, kuri viruso atmaina (genotipas) sukėlė infekciją. Tai svarbu prognozuojant ligos eigą ir parenkant tinkamą gydymo taktiką.
Funkcija
- Genotipas apibūdina hepatito B viruso (HBV) genetinę įvairovę - skiriama 10 pagrindinių genotipų (A-J).
- Skirtingi genotipai gali lemti skirtingą ligos progresavimo greitį, atsaką į gydymą ir riziką susirgti kepenų ciroze ar vėžiu.
Kilmė
- Genotipas yra paveldimas iš viruso pirmtako ir nekinta per visą infekcijos laikotarpį.
- Tam tikri genotipai būdingi konkrečiam geografiniam regionui (pvz., genotipas B ir C - Rytų Azijai, A ir D - Europai ir Amerikai).
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikalingas veninio kraujo mėginys, paprastai imamas iš alkūnės srities venos.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti riebaus maisto likus 4 valandoms iki kraujo paėmimo.
Genotipo nustatymo reikšmė
- Nustatytas genotipas rodo, kuria viruso atmaina pacientas užsikrėtęs - tai padeda prognozuoti, ar liga bus ūminė, ar lėtinė.
- Pavyzdžiui, genotipas C siejamas su didesne kepenų cirozės rizika, o genotipas A geriau reaguoja į interferoną.
Kada rekomenduojama
- Pacientams, kuriems nustatyta lėtinė hepatito B infekcija, prieš pradedant gydymą.
- Gydytojai infektologai ir hepatologai dažniausiai skiria šį tyrimą, kad parinktų efektyviausią gydymo schemą.
