Hepatitas B rezistencijos mutacijos
Hepatito B rezistencijos mutacijų tyrimas nustato genetines viruso genomo mutacijas, dėl kurių infekcija tampa atspari antivirusiniams vaistams (pvz., lamivudinas, entekaviras, tenofoviras). Tyrimas atliekamas norint parinkti veiksmingą gydymą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Tyrimo esmė
- Nustato hepatito B viruso (HBV) polimerazės geno mutacijas, susijusias su atsparumu nukleozidų/nukleotidų analogams.
- Padeda prognozuoti gydymo efektyvumą ir koreguoti terapiją.
Klinikinė reikšmė
- Atsparumo mutacijos gali išsivystyti po 6-12 mėnesių gydymo, ypač vartojant vaistus su žemu barjeru atsparumui.
- Nenustačius mutacijų, gydymas gali tapti neveiksmingas, didėja kepenų pažeidimo rizika.
Procedūra
- Imamas veninis kraujas (5-10 ml) iš paciento. Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 4 valandas.
- Kraujo mėginys siunčiamas į molekulinės diagnostikos laboratoriją, kur atliekama HBV DNR sekoskaita arba PGR (polimerazės grandininė reakcija) su specifiniais pradmenimis.
- Rezultatai paprastai pateikiami per 7-14 darbo dienų.
Dažniausios mutacijos
- rtM204V/I - atsparumas lamivudinui ir telbivudinui.
- rtA181T/V - atsparumas adefoviriui ir tenofovirui.
- rtN236T - atsparumas adefoviriui, dalinis tenofovirui.
Klinikiniai padariniai
- Jei nustatoma viena ar kelios mutacijos, dabartinis gydymas gali būti neveiksmingas - būtinas vaisto keitimas.
- Daugybinės mutacijos (pvz., rtM204V + rtA181T) rodo platų kryžminį atsparumą ir reikalauja kombinuotos terapijos.
Klinikinės situacijos
- Pacientams, sergantiems lėtiniu hepatitu B, kuriems gydymas nukleozidų analogais (lamivudinu, entekaviru) trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
- Kai, nepaisant gydymo, išlieka aukštas HBV DNR lygis arba pakinta transaminazių aktyvumas.
- Prieš keičiant antivirusinį vaistą, siekiant parinkti veiksmingiausią alternatyvą.
Gydytojų specialybės
- Infektologas
- Gastroenterologas (hepatologas)
