Fenitoinas
Fenitoinas - tai prieštraukulinis vaistas, vartojamas epilepsijos priepuoliams gydyti. Tyrimas nustato fenitoino koncentraciją kraujyje, siekiant užtikrinti terapinį veiksmingumą ir išvengti toksiškumo.
Funkcija
- Slopina neuronų perteklinį elektrinį aktyvumą, taip mažindamas traukulių riziką.
- Stabilizuoja ląstelių membranas, blokuodamas natrio kanalus.
Kilmė
- Sintetinis hidantoino darinys, pirmą kartą susintetintas 1908 m.
- Prieinamas tabletėmis, kapsulėmis, injekcinėmis formomis.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos, dažniausiai ryte prieš vaisto dozę (t. y. slėnio lygis).
- Tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau svarbu nurodyti vartojamų vaistų laiką.
Per didelė dozė
- Perdozavimas arba kaupimasis dėl lėto metabolizmo.
- Kepenų funkcijos sutrikimai (sumažėjęs metabolizmas).
Vaistų sąveika
- Kiti vaistai (pvz., kumarinai, sulfonamidai) didina fenitoino koncentraciją.
- Alkoholis, ypač lėtinis vartojimas, gali paveikti metabolizmą.
Simptomai
- Nistagmas, ataksija, mieguistumas, dizartrija.
- Sunkesniais atvejais - koma, traukuliai.
Nepakankama dozė
- Per maža vaisto dozė arba prastas įsisavinimas.
- Pagreitėjęs metabolizmas (pvz., dėl fermentų indukcijos).
Vaistų sąveika
- Karbamazepinas, rifampicinas, fenobarbitalis mažina fenitoino koncentraciją.
- Nėštumas - padidėjusi klirensas.
Pasekmės
- Nepakankama traukulių kontrolė, priepuolių dažnėjimas.
Kada tirti
- Pradėjus gydymą fenitoinu - terapinės koncentracijos pasiekimui įvertinti.
- Kilus įtarimui dėl toksiškumo (simptomai) arba traukulių kontrolės praradimo.
Gydytojų specialybės
- Neurologas
- Farmakologas
| Bendra | Terapinis intervalas: 10-20 µg/mL (mikrogramų mililitre). |
|---|---|
| Vyrams | 10-20 µg/mL |
| Moterims | 10-20 µg/mL |
