Benzodiazepinai šlapime
Benzodiazepinų nustatymas šlapime yra vienas iš dažniausiai naudojamų laboratorinių tyrimų, skirtų nustatyti šių raminamųjų ir migdomųjų vaistų buvimą organizme. Tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti arba atmesti benzodiazepinų vartojimą, taip pat stebėti gydymo laikymąsi ar įtariamą apsinuodijimą.
- Benzodiazepinai yra centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai, dažnai skiriami nerimui, miego sutrikimams, traukuliams ir raumenų spazmams gydyti.
- Šlapimo tyrimas leidžia aptikti tiek originalius benzodiazepinus, tiek jų metabolitus, kurie iš organizmo pašalinami per inkstus.
- Benzodiazepinai gali būti vartojami tik pagal receptą, tačiau jie taip pat gali būti piktnaudžiaujami dėl jų raminamojo poveikio.
- Dažniausiai tiriami benzodiazepinai: diazepamas, alprazolamas, lorazepamas, klonazepamas ir midazolamas.
- Tyrimui atlikti reikia šviežio rytinio šlapimo mėginio, surinkto į sterilų indą.
- Laboratorijoje šlapimo mėginys tiriamas naudojant imunocheminius metodus (greituosius testus) arba patvirtinant dujų chromatografijos-masių spektrometrijos (GC-MS) metodu.
- Prieš tyrimą rekomenduojama vengti bet kokių vaistų, papildų ar maisto, galinčių sukelti kryžminę reakciją (pvz., kai kurių antihistamininių vaistų).
- Tiesioginis benzodiazepinų vartojimas (pagal receptą arba piktnaudžiaujant).
- Kryžminės reakcijos su kitais vaistais ar metabolitais (pvz., zopiklonu, zolpidemu).
- Neseniai vartotas benzodiazepinų kursas - metabolitai gali išlikti šlapime iki kelių savaičių, priklausomai nuo dozės ir vaisto pusperiodžio.
- Klaidingai teigiamas rezultatas dėl laboratorinės klaidos ar netinkamo mėginio laikymo.
- Įtariant apsinuodijimą benzodiazepinais (sąmonės sutrikimas, kvėpavimo slopinimas).
- Stebint pacientų, kuriems skiriama ilgalaikė benzodiazepinų terapija, gydymo laikymąsi.
- Atliekant periodinius narkotinių medžiagų patikrinimus darbo ar teisiniuose kontekstuose (pvz., vairuotojų, sportininkų).
- Gydytojai psichiatrai, toksikologai ir šeimos gydytojai dažniausiai skiria šį tyrimą.
Ką gali parodyti šis tyrimas?
Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.
Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas
1Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!