Benzodiazepinai šlapime

Benzodiazepinų nustatymas šlapime yra vienas iš dažniausiai naudojamų laboratorinių tyrimų, skirtų nustatyti šių raminamųjų ir migdomųjų vaistų buvimą organizme. Tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti arba atmesti benzodiazepinų vartojimą, taip pat stebėti gydymo laikymąsi ar įtariamą apsinuodijimą.

Funkcija
  • Benzodiazepinai yra centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai, dažnai skiriami nerimui, miego sutrikimams, traukuliams ir raumenų spazmams gydyti.
  • Šlapimo tyrimas leidžia aptikti tiek originalius benzodiazepinus, tiek jų metabolitus, kurie iš organizmo pašalinami per inkstus.
Kilmė
  • Benzodiazepinai gali būti vartojami tik pagal receptą, tačiau jie taip pat gali būti piktnaudžiaujami dėl jų raminamojo poveikio.
  • Dažniausiai tiriami benzodiazepinai: diazepamas, alprazolamas, lorazepamas, klonazepamas ir midazolamas.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikia šviežio rytinio šlapimo mėginio, surinkto į sterilų indą.
  • Laboratorijoje šlapimo mėginys tiriamas naudojant imunocheminius metodus (greituosius testus) arba patvirtinant dujų chromatografijos-masių spektrometrijos (GC-MS) metodu.
  • Prieš tyrimą rekomenduojama vengti bet kokių vaistų, papildų ar maisto, galinčių sukelti kryžminę reakciją (pvz., kai kurių antihistamininių vaistų).
Priežastys
  • Tiesioginis benzodiazepinų vartojimas (pagal receptą arba piktnaudžiaujant).
  • Kryžminės reakcijos su kitais vaistais ar metabolitais (pvz., zopiklonu, zolpidemu).
  • Neseniai vartotas benzodiazepinų kursas - metabolitai gali išlikti šlapime iki kelių savaičių, priklausomai nuo dozės ir vaisto pusperiodžio.
  • Klaidingai teigiamas rezultatas dėl laboratorinės klaidos ar netinkamo mėginio laikymo.
Indikacijos
  • Įtariant apsinuodijimą benzodiazepinais (sąmonės sutrikimas, kvėpavimo slopinimas).
  • Stebint pacientų, kuriems skiriama ilgalaikė benzodiazepinų terapija, gydymo laikymąsi.
  • Atliekant periodinius narkotinių medžiagų patikrinimus darbo ar teisiniuose kontekstuose (pvz., vairuotojų, sportininkų).
  • Gydytojai psichiatrai, toksikologai ir šeimos gydytojai dažniausiai skiria šį tyrimą.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja