Širdis plaka per lėtai
Kai širdis plaka lėčiau nei įprasta (paprastai mažiau nei 60 kartų per minutę), tai vadinama bradikardija. Daugeliui žmonių, ypač sportininkų, lėtas pulsas yra normalus, tačiau jei jį lydi galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas, tai gali reikšti, kad širdis nepumpuoja pakankamai kraujo į organus.
Širdies susitraukimų dažnį reguliuoja natūralus širdies stimuliatorius - sinusinis mazgas. Kai jis siunčia impulsus rečiau nei 60 kartų per minutę, širdis plaka per lėtai. Tai gali būti fiziologinė būklė (pvz., gerai treniruotiems sportininkams) arba patologinė - kai širdis negali užtikrinti pakankamo kraujo tėkmės į smegenis, raumenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Lėtas pulsas gali būti nuolatinis arba protarpinis, o jo pasekmės priklauso nuo pagrindinės priežasties.
- Fiziologinė bradikardija - pasireiškia sveikiems sportininkams, ypač ištvermės sporto atstovams, nes jų širdis yra efektyvesnė.
- Miego metu - miego gilumoje pulsas natūraliai sumažėja iki 40-50 dūžių per minutę.
- Stiprus fizinis krūvis - po intensyvios treniruotės širdis gali laikinai lėtėti.
- Tam tikri vaistai - beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas, kai kurie antiaritminiai vaistai gali sąmoningai sulėtinti širdies ritmą.
- Autonominės nervų sistemos reakcija - stresas, nerimas ar staigus atsipalaidavimas gali sukelti trumpalaikę bradikardiją.
- Sinusinio mazgo disfunkcija - sinusinis mazgas siunčia per retus impulsus dėl degeneracinių pokyčių ar išemijos.
- Širdies laidumo sistemos blokada - pavyzdžiui, antro ar trečio laipsnio AV blokada, kai impulsai iš prieširdžių nepatenka į skilvelius.
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai - per didelis kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija) arba per mažas kalcio kiekis.
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai - hipotirozė lėtina medžiagų apykaitą, o kartu ir širdies ritmą.
- Miokarditas arba kardiomiopatija - širdies raumens uždegimas ar struktūriniai pakitimai.
- Infekcijos - pvz., Laimo liga ar kitos bakterinės/virusinės infekcijos, pažeidžiančios širdies audinį.
- Miego apnėja - miego metu kartojamas deguonies trūkumas gali dirginti klajoklinį nervą ir sulėtinti pulsą.
- Alkoholio ar narkotikų poveikis - ypač perdozavus opioidų ar alkoholio.
Jei jaučiate, kad širdis plaka per lėtai, bet nesate alpęs, nėra krūtinės skausmo ir jaučiatės pakankamai gerai, pabandykite šiuos veiksmus: 1) Atsisėskite ar atsigulkite, kad išvengtumėte galvos svaigimo. 2) Išgerkite stiklinę vandens - dehidratacija gali lėtinti širdies ritmą. 3) Jei vartojate vaistus nuo širdies, patikrinkite, ar jų nevartojote per daug arba ar nepraleidote dozės. 4) Sekite pulsą - reguliariai matuokite per kelias minutes, kad pamatytumėte, ar jis stabilus. 5) Venkite staigių judesių, alkoholio ir kofeino pertekliaus. Jei simptomai praeina per kelias minutes ir nepasikartoja, galite stebėti toliau. Tačiau jei lėtas pulsas tęsiasi ilgiau nei 30 minučių, jį lydi silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas - vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
- Širdis plaka labai lėtai (mažiau nei 40 dūžių per minutę) ir jaučiate alpulį ar alpstate.
- Krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas, trunkantis ilgiau nei 5 minutes.
- Sunkus dusulys - jaučiate, kad negalite pilnai atsikvėpti, ypač ramybės būsenoje.
- Staigus silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sunkumai ar veido asimetrija - gali rodyti insultą.
- Sąmonės netekimas (alpimas) be aiškios priežasties.
- Šaltas prakaitas, pykinimas ir galvos svaigimas, kurie nepranyksta per 2-3 minutes.
- Mėlynuoja lūpos, nagai ar oda - tai deguonies trūkumo požymis.
- Jūsų pulsas nuolat lėtas (50-60 dūžių per minutę), bet jaučiate nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar dusulį fizinio krūvio metu.
- Lėtas pulsas atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus (ypač nuo kraujospūdžio ar širdies).
- Turite implantuotą širdies stimuliatorių ir pulsas nukrito žemiau nustatyto slenksčio.
- Lėtas pulsas dera su alpimo epizodais, nors ir trumpalaikiais.
- Šeimoje yra buvę staigios širdies mirties atvejų, o jūs pradėjote jausti ritmo pokyčius.
