Užmarštumas
Užmarštumas - tai atminties sutrikimas, kai žmogus nebegali tinkamai atsiminti naujos informacijos, prisiminti jau įgytų žinių arba atkurti praeities įvykių. Šis simptomas gali svyruoti nuo lengvo pamiršimo iki rimtų pažinimo funkcijų sutrikimų, trukdančių kasdieniam gyvenimui. Jis dažnai siejamas su amžiumi, tačiau gali atsirasti ir dėl streso, ligų ar traumų.
Užmarštumas - tai atminties funkcijos susilpnėjimas, kai smegenys nesugeba tinkamai užkoduoti, saugoti ar atkurti informacijos. Paprastai atmintis veikia trimis etapais: informacijos gavimas (kodavimas), išlaikymas (saugojimas) ir atkūrimas (prisiminimas). Užmarštumo atveju šis procesas sutrinka. Lengva forma gali reikšti, kad žmogus pamiršta, kur padėjo raktus, o sunkesnė - kad neprisimena artimųjų vardų ar naujausių įvykių. Smegenų sritys, atsakingos už atmintį, yra hipokampas, prefrontalinė žievė ir smilkininės skiltys. Jų veiklos sutrikimai - tiek dėl laikinų faktorių (miego trūkumas, stresas), tiek dėl degeneracinių ligų (Alzhaimerio liga) - sukelia užmarštumą. Tai ne visada pavojinga, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į trukmę ir sunkumą.
- Stresas ir nerimas - nuolatinė įtampa mažina koncentraciją ir atminties pajėgumą.
- Nuovargis ir miego trūkumas - miego metu smegenys konsoliduoja atmintį, todėl jo trūkumas silpnina atminties funkcijas.
- Per didelis informacijos srautas - dėl skubėjimo smegenys neapdoroja informacijos tinkamai.
- Amžius - natūralus pažinimo funkcijų silpnėjimas po 50-60 metų.
- Vitaminų trūkumas, ypač B12, D, folio rūgšties - jie būtini nervų sistemos veiklai.
- Dehidratacija - vandens trūkumas blogina smegenų veiklą.
- Alkoholis ir narkotinės medžiagos - reguliarus vartojimas pažeidžia smegenų ląsteles.
- Alzhaimerio liga - progresuojanti demencija, dažniausia vyresniame amžiuje.
- Kitos demencijos formos (pvz., frontotemporalinė, Lewy kūnų demencija).
- Smegenų insultas - staigus atskirų sričių pažeidimas sukelia atminties praradimą.
- Galvos smegenų trauma - smegenų sukrėtimas ar kraujosruva gali palikti atminties sutrikimų.
- Smegenų augliai ar infekcijos (encefalitas, meningitas).
- Depresija - psichikos sutrikimas gali slopinti atminties funkcijas (vadinamoji pseudodemencija).
- Hipotireozas - skydliaukės veiklos sutrikimas sumažina medžiagų apykaitą, įskaitant smegenų.
- Ilgalaikis vaistų (raminamųjų, anticholinerginių) šalutinis poveikis.
Jei užmarštumas yra lengvas ir nesusijęs su rimtomis ligomis, galite pabandyti šias priemones: 1) Užtikrinkite reguliarų miegą - 7-9 valandas per naktį, kad smegenys atsistatytų. 2) Sumažinkite stresą - meditacija, gilus kvėpavimas, dienos planavimas. 3) Lavinkite atmintį - sprendžiokite kryžiažodžius, skaitykite, mokykitės naujų dalykų. 4) Naudokite užrašus - rašykite sąrašus, priminimus telefonu, kalendorių. 5) Subalansuota mityba - daug omega-3 riebalų (žuvis, riešutai), antioksidantų (uogos, daržovės), B grupės vitaminų. 6) Gerkite pakankamai vandens - apie 1,5-2 litrus per dieną. 7) Ribokite alkoholį ir kofeiną. 8) Būkite fiziškai aktyvūs - lengvas ėjimas, joga skatina kraujotaką smegenyse. 9) Išlaikykite socialinius ryšius - pokalbiai su artimaisiais palaiko pažinimo funkcijas. Jei užmarštumas stiprėja arba atsiranda kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
- Staigus atminties praradimas be aiškios priežasties (pvz., po galvos traumos).
- Sąmonės sutrikimas, sumišimas, dezorientacija (nežino, kur yra, kokia data).
- Kalbos sutrikimai - negali kalbėti ar suprasti kalbos.
- Paralyžius ar silpnumas vienoje kūno pusėje.
- Stiprus galvos skausmas, ypač jei jis staigus ir intensyvus.
- Galvos smegenų trauma su prarasta atmintimi apie įvykį.
- Užmarštumas, kuris trupaite pastarąsias savaites ir pradeda trukdyti kasdieniams darbams.
- Pamiršta svarbius įvykius, artimųjų vardus, kelią namo.
- Elgesio pokyčiai - agresija, apatija, paranoja.
- Pasikartojantys galvos skausmai ar galvos svaigimas.
- Nesėkmingi bandymai pagerinti atmintį namuose.
- Anksčiau buvo diagnozuota demencija, o simptomai staiga pablogėjo.
- Vartoja vaistus, kurie galėjo sukelti šalutinį poveikį.
