Pneumokoko antikūnai

Pneumokoko antikūnai - tai imunoglobulinai, kuriuos organizmas gamina reaguodamas į Streptococcus pneumoniae (pneumokoko) infekciją arba vakcinaciją. Šis kokybinis tyrimas padeda įvertinti, ar asmuo turi imunitetą šiam pavojingam mikroorganizmui, arba patvirtinti buvusią infekciją.

Funkcija
  • Pneumokoko antikūnai (dažniausiai IgG, IgM, IgA) yra specifiniai baltymai, skirti neutralizuoti Streptococcus pneumoniae bakterijas.
  • Jie prisijungia prie pneumokoko kapsulinio polisacharido, skatindami fagocitozę ir užkertant kelią bakterijų išplitimui.
  • Tyrimas atskleidžia ir ankstyvą (IgM), ir vėlyvą (IgG) imuninį atsaką, leidžiantį diferencijuoti ūminę infekciją nuo persirgimo ar vakcinacijos.
Kilmė
  • Natūralūs antikūnai atsiranda po persirgtos pneumokokinės infekcijos (bakteriemija, plaučių uždegimas, meningitas).
  • Vakcinacijos (PCV13, PPSV23) metu skatinama specifinių antikūnų gamyba, kuri apsaugo nuo dažniausių serotipų.
  • Antikūnų kiekis su amžiumi gali mažėti, todėl vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama revakcinacija.
Procedūra
  • Atliekama standartinė veninio kraujo paėmimo procedūra (dažniausiai iš alkūnės linkio).
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau kraujo ėmimo dieną nerekomenduojama valgyti riebaus maisto (gali trukdyti imunofermentiniam tyrimui).
  • Rezultatai paprastai būna paruošti per 1-3 darbo dienas.
Teigiamas IgG (aPS IgG)
  • Rodo buvusį kontaktą su pneumokoku: persirgtą infekciją arba vakcinaciją.
  • Jei nustatomi tik IgG, o IgM neigiami - tai praeinė arba vėlyva imuninė atmintis.
  • Po vakcinacijos IgG antikūnai gali išlikti aukšti keletą metų.
Teigiamas IgM (aPS IgM)
  • Rodome ūminę arba neseniai įvykusią pneumokokinę infekciją.
  • Nustatomas sergant plaučių uždegimu, sinusitu, otitu ar invazine liga.
  • Gali kilti ir po vakcinacijos (ypač jei intervalas trumpas), bet dažniau siejamas su infekcija.
Teigiamas IgA
  • Dažnai nustatomas kartu su IgM ankstyvosios infekcijos metu.
  • Rodo gleivinių imuninį atsaką - gali būti padidėjęs atipiniams serotipams.
Pagrindinės indikacijos
  • Įtariant ūminę ar lėtinę pneumokokinę infekciją (plaučių uždegimas, meningitas, sepsis).
  • Vakcinacijos efektyvumo įvertinimas (prieš ir po vakcinacijos).
  • Įtariant imunodeficitą (pvz., pūtinių IgG subpopuliacijų trūkumas) - tuomet atliekama anti-pneumokokinių antikūnų atsako į vakciną analizė.
Kokie gydytojai skiria?
  • Šeimos gydytojas (esant kvėpavimo takų infekcijoms ar neaiškiai karščiavimo kilmei).
  • Pulmonologas (sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ar pasikartojančia pneumonija).
  • Infektologas arba imunologas (vertinant vakcinacijos atsaką ar imuninės sistemos būklę).

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja