Methemoglobinas
Methemoglobinas - tai hemoglobino forma, kuri netenka gebėjimo pernešti deguonį. Tyrimas padeda nustatyti methemoglobinemiją - būklę, kai kraujyje padidėja šio baltymo koncentracija. Įprastai methemoglobinas sudaro iki 1-2 % viso hemoglobino kiekio.
Funkcija
- Methemoglobinas susidaro, kai hemoglobino geležis oksiduojasi iš Fe2+ į Fe3+ formą.
- Ši forma negali prisijungti deguonies, todėl sumažėja kraujo gebėjimas tiekti deguonį audiniams.
Kilmė
- Mažas methemoglobino kiekis susidaro natūraliai, bet organizmas jį redukuoja atgal į funkcionalų hemoglobiną.
- Padidėjęs kiekis gali atsirasti dėl toksinių medžiagų poveikio arba paveldimų fermentų trūkumų.
Procedūra
- Paimamas veninis kraujo mėginys.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 2-4 valandas prieš tyrimą.
Paveldimos priežastys
- Įgimtas methemoglobiną redukuojančių fermentų (pvz., NADH-citochromo b5 reduktazės) trūkumas.
Įgytos priežastys
- Toksinės medžiagos (nitratai, anilinas, paracetamolis, vietiniai anestetikai).
- Kai kurie vaistai (dapsonas, sulfonamidai).
- Apsinuodijimas nitratais (pvz., gruntinio vandens perteklius).
Simptomai
- Cianozė (melsva oda, lūpos), dusulys, galvos skausmas, svaigimas.
Gydytojai
- Terapeutas, hematologas, toksikologas.
| Bendra | 0-1,5 % viso hemoglobino |
|---|---|
| Vyrams | 0-1,5 % |
| Moterims | 0-1,5 % |