Hepatito B povakcininių antikūnų tyrimas (anti-HBs) nustato imuninį atsaką po vakcinacijos nuo hepatito B. Jis matuoja apsauginių antikūnų koncentraciją kraujyje, kuri rodo organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo hepatito B viruso. Šis tyrimas yra standartinė priemonė vertinant vakcinacijos veiksmingumą ir sprendžiant dėl revakcinacijos poreikio.

Funkcija
  • Anti-HBs antikūnai yra specifiniai imunoglobulinai, gaminami imuninės sistemos reaguojant į hepatito B vakciną.
  • Jie neutralizuoja hepatito B virusą (HBV), neleisdami jam užkrėsti kepenų ląstelių.
  • Pakankamas anti-HBs kiekis (>10 IU/l) laikomas apsauginiu nuo HBV infekcijos.
Kilmė
  • Antikūnai atsiranda tik po vakcinacijos arba persirgus hepatitu B - šiuo atveju tyrimas skiriamas siekiant patvirtinti vakcinacijos efektyvumą.
  • Vakcinacijos metu į organizmą pateikiamas hepatito B paviršinio antigeno (HBsAg) fragmentas, kuris skatina anti-HBs gamybą.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti imamas veninis kraujo mėginys (dažniausiai iš alkūnės duobės).
  • Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur naudojant fermentinį imunosorbcinį tyrimą (ELISA) arba chemiliuminescencinį imunologinį metodą nustatoma anti-HBs koncentracija.
  • Nereikalingas specialus pasiruošimas, tačiau patartina nevalgyti 8-12 valandų prieš tyrimą, jei kartu atliekami ir kiti kraujo tyrimai.
Priežastys
  • Neseniai atlikta vakcinacija - paprastai didžiausias antikūnų kiekis pasiekiamas per 1-2 mėnesius po paskutinės dozės.
  • Stipri imuninė reakcija - kai kuriems asmenims natūraliai susidaro ypač aukštas anti-HBs lygis (virš 1000 IU/l), nerodo jokios patologijos.
  • Persirgta hepatito B infekcija (jei kartu buvo tirtas ir anti-HBc, galima diferencijuoti nuo vakcinacijos).
Priežastys
  • Nepakankamas atsakas į vakcinaciją - maždaug 5-10% sveikų asmenų nesukuria apsauginio antikūnų lygio po pilnos vakcinacijos schemos.
  • Imunosupresija - asmenims, vartojantiems imunosupresinius vaistus (pvz., po organų transplantacijos), sergantiems ŽIV, limfomomis ar gydomiems chemoterapija, antikūnų gamyba gali būti susilpnėjusi.
  • Laikui bėgant antikūnų kiekis mažėja - praėjus 10-15 metų po vakcinacijos kai kuriems asmenims anti-HBs gali nukristi žemiau apsauginės ribos (reiškia, kad reikia revakcinacijos).
Kada tirti
  • Po pilnos hepatito B vakcinacijos schemos (paprastai praėjus 1-2 mėnesiams po paskutinės dozės) - siekiant įvertinti imuninį atsaką.
  • Periodiškai rizikos grupėms: sveikatos priežiūros darbuotojams, hemodializės pacientams, asmenims, turintiems lėtinių kepenų ligų.
  • Jei yra abejonių dėl vakcinacijos efektyvumo (pvz., po traumos su užkrėstu instrumentu).
Gydytojų specialybės
  • Infektologas - vertina vakcinacijos poreikį ir revakcinacijos indikacijas.
  • Šeimos gydytojas - atlieka profilaktinius tikrinimus ir siunčia tyrimui.
Bendra Mažiau nei 10 IU/l - nėra apsauginio imuniteto; 10-100 IU/l - silpnas apsauginis atsakas; daugiau nei 100 IU/l - stiprus apsauginis atsakas.
Vyrams Suaugusiems vyrams: apsauginiu laikomas lygis >10 IU/l, optimaliai >100 IU/l.
Moterims Suaugusioms moterims: apsauginiu laikomas lygis >10 IU/l, optimaliai >100 IU/l.

Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?

Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Hepatito B povakcininiai antikūnai sumažėja

1
Sergant šioms ligoms tyrimo rezultatas paprastai būna mažesnis už normą
Simptomai, dėl kurių dažnai skiriamas šis tyrimas

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!