Hepatito B povakcininiai antikūnai
Hepatito B povakcininių antikūnų tyrimas (anti-HBs) nustato imuninį atsaką po vakcinacijos nuo hepatito B. Jis matuoja apsauginių antikūnų koncentraciją kraujyje, kuri rodo organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo hepatito B viruso. Šis tyrimas yra standartinė priemonė vertinant vakcinacijos veiksmingumą ir sprendžiant dėl revakcinacijos poreikio.
Funkcija
- Anti-HBs antikūnai yra specifiniai imunoglobulinai, gaminami imuninės sistemos reaguojant į hepatito B vakciną.
- Jie neutralizuoja hepatito B virusą (HBV), neleisdami jam užkrėsti kepenų ląstelių.
- Pakankamas anti-HBs kiekis (>10 IU/l) laikomas apsauginiu nuo HBV infekcijos.
Kilmė
- Antikūnai atsiranda tik po vakcinacijos arba persirgus hepatitu B - šiuo atveju tyrimas skiriamas siekiant patvirtinti vakcinacijos efektyvumą.
- Vakcinacijos metu į organizmą pateikiamas hepatito B paviršinio antigeno (HBsAg) fragmentas, kuris skatina anti-HBs gamybą.
Procedūra
- Tyrimui atlikti imamas veninis kraujo mėginys (dažniausiai iš alkūnės duobės).
- Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur naudojant fermentinį imunosorbcinį tyrimą (ELISA) arba chemiliuminescencinį imunologinį metodą nustatoma anti-HBs koncentracija.
- Nereikalingas specialus pasiruošimas, tačiau patartina nevalgyti 8-12 valandų prieš tyrimą, jei kartu atliekami ir kiti kraujo tyrimai.
Priežastys
- Neseniai atlikta vakcinacija - paprastai didžiausias antikūnų kiekis pasiekiamas per 1-2 mėnesius po paskutinės dozės.
- Stipri imuninė reakcija - kai kuriems asmenims natūraliai susidaro ypač aukštas anti-HBs lygis (virš 1000 IU/l), nerodo jokios patologijos.
- Persirgta hepatito B infekcija (jei kartu buvo tirtas ir anti-HBc, galima diferencijuoti nuo vakcinacijos).
Priežastys
- Nepakankamas atsakas į vakcinaciją - maždaug 5-10% sveikų asmenų nesukuria apsauginio antikūnų lygio po pilnos vakcinacijos schemos.
- Imunosupresija - asmenims, vartojantiems imunosupresinius vaistus (pvz., po organų transplantacijos), sergantiems ŽIV, limfomomis ar gydomiems chemoterapija, antikūnų gamyba gali būti susilpnėjusi.
- Laikui bėgant antikūnų kiekis mažėja - praėjus 10-15 metų po vakcinacijos kai kuriems asmenims anti-HBs gali nukristi žemiau apsauginės ribos (reiškia, kad reikia revakcinacijos).
Kada tirti
- Po pilnos hepatito B vakcinacijos schemos (paprastai praėjus 1-2 mėnesiams po paskutinės dozės) - siekiant įvertinti imuninį atsaką.
- Periodiškai rizikos grupėms: sveikatos priežiūros darbuotojams, hemodializės pacientams, asmenims, turintiems lėtinių kepenų ligų.
- Jei yra abejonių dėl vakcinacijos efektyvumo (pvz., po traumos su užkrėstu instrumentu).
Gydytojų specialybės
- Infektologas - vertina vakcinacijos poreikį ir revakcinacijos indikacijas.
- Šeimos gydytojas - atlieka profilaktinius tikrinimus ir siunčia tyrimui.
| Bendra | Mažiau nei 10 IU/l - nėra apsauginio imuniteto; 10-100 IU/l - silpnas apsauginis atsakas; daugiau nei 100 IU/l - stiprus apsauginis atsakas. |
|---|---|
| Vyrams | Suaugusiems vyrams: apsauginiu laikomas lygis >10 IU/l, optimaliai >100 IU/l. |
| Moterims | Suaugusioms moterims: apsauginiu laikomas lygis >10 IU/l, optimaliai >100 IU/l. |
