Hepatito B anti-HBs
Šis tyrimas nustato antikūnų prieš hepatito B paviršinį antigeną (anti-HBs) koncentraciją kraujyje. Jis parodo, ar organizmas yra sukūręs apsauginį imunitetą po persirgtos infekcijos ar vakcinacijos. Kiekybinis rezultatas padeda įvertinti imuniteto stiprumą ir apsaugos nuo hepatito B viruso lygį.
Funkcija
- Anti-HBs yra specifiniai antikūnai, kurie neutralizuoja hepatito B virusą ir apsaugo nuo užsikrėtimo.
- Jų buvimas rodo, kad organizmas sėkmingai atsakė į vakciną arba įveikė ūminę infekciją.
Kilmė
- Sukeliami vakcinacijos arba natūralaus užsikrėtimo metu.
- Po persirgtos infekcijos anti-HBs paprastai atsiranda praėjus 3-6 mėnesiams nuo simptomų pradžios.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos (dažniausiai alkūnės duobėje).
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau kraujo ėmimą galima atlikti bet kuriuo paros metu.
Priežastys
- Po sėkmingos vakcinacijos - antikūnų koncentracija dažnai viršija 10 mIU/mL.
- Po persirgtos ūminės hepatito B infekcijos ir pasveikus.
- Po pasyvios imunizacijos (imunoglobulino skyrimo).
Priežastys
- Nėra imuniteto - asmuo neskiepytas ir nepersirgęs hepatitu B.
- Imuniteto silpnėjimas po vakcinacijos (laikui bėgant antikūnų lygis gali sumažėti žemiau apsauginės ribos).
- Imunodeficitinės būklės (pvz., po transplantacijos ar gydant imunosupresantais).
Indikacijos
- Patikrinti imunitetą po hepatito B vakcinacijos (dažniausiai po 1-6 mėnesių).
- Įvertinti persirgtos hepatito B infekcijos baigtį.
- Nustatyti poreikį revakcinacijai (jei anti-HBs <10 mIU/mL).
- Rizikos grupių (sveikatos priežiūros darbuotojų, dializuojamų pacientų) profilaktinis stebėjimas.
Kokie gydytojai skiria
- Šeimos gydytojas
- Infektologas
- Gastroenterologas
| Bendra | Nustatant imunitetą: rezultatas ≥10 mIU/mL laikomas teigiamu (apsauginiu). <10 mIU/mL - neigiamas (nėra apsauginių antikūnų). |
|---|---|
| Vyrams | ≥10 mIU/mL |
| Moterims | ≥10 mIU/mL |
