Adenoviruso DNR
Adenoviruso DNR tyrimas yra molekulinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti adenoviruso genetinę medžiagą paciento mėginyje. Šis tyrimas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu, todėl yra svarbi priemonė ūminių ir latentinių adenovirusinių infekcijų diagnostikai.
Pagrindiniai faktai
- Tai viruso DNR nustatymas naudojant polimerazės grandininę reakciją (PGR).
- Leidžia patvirtinti adenovirusinę infekciją net ir esant mažam viruso kiekiui.
- Tyrimas gali būti atliekamas iš įvairių mėginių: nosiaryklės tepinėlio, bronchų plovimo skysčio, kraujo, išmatų ar šlapimo.
Procedūra
- Mėginys paimamas atsižvelgiant į klinikinius simptomus (dažniausiai nosiaryklės tepinėlis).
- Laboratorijoje iš mėginio išskiriama DNR ir atliekama PGR amplifikacija.
- Rezultatas pateikiamas kaip teigiamas (viruso DNR rasta) arba neigiamas (viruso DNR nerasta).
Galimos priežastys ir reikšmė
- Ūminė adenovirusinė infekcija - karščiavimas, ryklės uždegimas, konjunktyvitas, bronchiolitas.
- Viruso nešiojimas (latentinė forma) - ypač vaikams ir imunosupresuotiems asmenims.
- Neseniai persirgta infekcija - virusas gali išlikti organizme kelias savaites po simptomų išnykimo.
Indikacijos
- Įtariant adenovirusinę infekciją (karščiavimas, konjunktyvitas, kvėpavimo takų simptomai, gastroenteritas).
- Epideminių protrūkių metu (pvz., vaikų įstaigose, kariuomenėje).
- Imunosupresuotiems pacientams (po organų transplantacijos, chemoterapijos) - dėl rizikos išsivystyti sunkiai infekcijai.
Kokie gydytojai skiria tyrimą?
- Infektologas
- Pediatras
- Bendrosios praktikos gydytojas
