Šlapias kosulys
Šlapias kosulys - tai kosulys, kurio metu išsiskiria gleivės (skrepliai). Jis dar vadinamas produktyviu kosuliu, nes padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo susikaupusių išskyrų, mikrobų ir pašalinių dalelių. Šlapias kosulys dažnai lydi peršalimo ligas, bronchitą ar kitas kvėpavimo takų infekcijas ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Svarbu atkreipti dėmesį į skreplių spalvą, konsistenciją ir kiekį, nes tai gali padėti įvertinti galimą priežastį.
Šlapias kosulys - tai apsauginis mechanizmas, padedantis organizmui išvalyti kvėpavimo takus (bronchus, bronchioles, gerklas) nuo gleivių, mikroorganizmų, alergenų ar kitų dirgiklių. Kosulio metu susitraukia kvėpavimo raumenys, padidėja slėgis plaučiuose, o po staigaus atsipalaidavimo oras su jėga išstumiamas pro gerklas - taip pašalinamos susikaupusios išskyros. Gleivės (skrepliai) gali būti skaidrios, balkšvos, gelsvos, žalsvos ar net rusvos - spalva priklauso nuo uždegimo stadijos, patogeno tipo ir paciento būklės. Produktyvus kosulys yra naudingas, nes neleidžia gleivėms užkimšti kvėpavimo takų ir sumažina plaučių uždegimo riziką. Jei kosulys užsitęsia ilgiau nei 3 savaites arba skrepliuose atsiranda kraujo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Ūminės kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas, gripas, faringitas) - skaidrūs arba balkšvi skrepliai, kosulys trunka iki 2 savaičių.
- Lėtinis bronchitas - dažnai dėl rūkymo, kosulys su gelsvais ar žalsvais skrepliais, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius per metus.
- Alerginis rinitas arba sinusitas - gleivėms tekant iš nosies į gerklę, atsiranda šlapias kosulys, ypač ryte.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - skrandžio rūgštis dirgina gerklę, sukeldama kosulį, dažniau naktį ar po valgio.
- Bronchų astma - kai kuriais atvejais astma gali pasireikšti šlapiu kosuliu, ypač dėl alergenų ar fizinio krūvio.
- Aplinkos veiksniai - sausas oras, dulkės, chemikalai, rūkymas (aktyvus ar pasyvus).
- Plaučių uždegimas (pneumonija) - kosulys su gelsvais, žalsvais arba rusvais skrepliais, karščiavimas, dusulys, krūtinės skausmas.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - lėtinis kosulys su gausiais skrepliais, progresuojantis dusulys.
- Plaučių abscesas - pūlingi, nemalonaus kvapo skrepliai, aukštas karščiavimas, silpnumas.
- Bronchektazės - nuolatinis kosulys su dideliu kiekiu gleivių, pasikartojančios infekcijos.
- Plaučių vėžys - užsitęsęs kosulys su kraujo priemaiša skrepliuose, svorio kritimas, krūtinės skausmas.
- Tuberkuliozė - lėtinis kosulys, skrepliuose gali būti kraujo, naktiniai prakaitavimai, karščiavimas, svorio kritimas.
- Širdies nepakankamumas - kosulys su putotais skrepliais, dusulys gulint, kulkšnių tinimas.
Daugeliu atvejų šlapias kosulys gali būti sėkmingai gydomas namuose, ypač jei jį sukelia lengva infekcija. Pirmiausia, svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą - vanduo, šiltos arbatos (su medumi, citrina, imbieru) padeda skystinti gleives ir palengvina jų išsiskyrimą. Drėkinkite orą patalpoje naudodami drėkintuvą arba paprasčiausiai pastatydami dubenį su vandeniu - drėgnas oras ramina sudirgusius kvėpavimo takus. Gerkite šiltus gėrimus, tokius kaip aviečių, liepžiedžių ar ramunėlių arbata - jie ne tik drėkina, bet ir mažina uždegimą. Venkite dūmų, aštrių kvapų ir kitų dirgiklių. Jei kosulys vargina miegą, pabandykite miegoti šiek tiek pakėlę galvą - tai padeda gleivėms lengviau nutekėti. Nerekomenduojama slopinti šlapio kosulio kosulį slopinančiais vaistais, nes kosulys padeda išvalyti takus. Vietoj to, galite vartoti atsikosėjimą lengvinančias priemones (mukolitikus arba ekspektorantus) - pavyzdžiui, ambroksolio, acetilcisteino preparatus, bet prieš vartojant būtina pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Nebloga namų priemonė - šilti garai (pvz., garinės inhaliacijos su šalaviju, eukaliptu ar tiesiog druska). Taip pat svarbu pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija. Jei kosulys trunka ilgiau nei 2 savaites, pablogėja arba atsiranda naujų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
- Staigus dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas arba uždusimo jausmas.
- Kraujo priemaiša skrepliuose (ryškiai raudona arba rusva).
- Aukštas karščiavimas (>39°C), kuris nemažėja nuo karščiavimą mažinančių vaistų.
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas, mieguistumas ar alpimas.
- Stiprus krūtinės skausmas, kuris sustiprėja giliai kvėpuojant ar kosint.
- Melsva lūpų, liežuvio ar pirštų spalva (cianozė).
- Kosulys po užspringimo ar svetimkūnio patekimo į kvėpavimo takus.
- Kosulys trunka ilgiau nei 3 savaites nepaisant naminių priemonių.
- Skreplių kiekis didėja arba jie tampa pūlingi (gelsvi, žalsvi, nemalonaus kvapo).
- Kosulį lydi svorio kritimas be aiškios priežasties.
- Naktinis prakaitavimas, ypač jei jį lydi karščiavimas.
- Gretutinės lėtinės ligos (astma, LOPL, širdies nepakankamumas, diabetas) ir kosulys pablogėjo.
- Nėštumas - bet koks užsitęsęs kosulys turi būti įvertintas gydytojo.
- Imunosupresija (pavyzdžiui, dėl chemoterapijos, transplantacijos, ŽIV) - padidėjusi sunkių infekcijų rizika.
- Vaikai iki 2 metų arba vyresni nei 65 metai - jų būklė gali greitai pablogėti.
