Nevaisingumas
Nevaisingumas - tai sveikatos būklė, kai pora, reguliariai turėdama lytinių santykių nenaudodama kontracepcijos, negali pastoti per vienerius metus. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta nevaisingumą kaip ligą, kurią verta tirti ir gydyti. Tai paliečia maždaug vieną iš šešių porų visame pasaulyje. Nors nevaisingumas gali atrodyti bauginantis, šiuolaikinė medicina siūlo daugybę sprendimų - nuo gyvenimo būdo koregavimo iki pagalbinių apvaisinimo technologijų. Šiame gide pateiksime aiškius atsakymus: kas yra nevaisingumas, kokios dažniausios priežastys, ką galite padaryti namuose ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu prisiminti, kad nevaisingumas nėra vien tik moters problema - vyrai taip pat dažnai yra jo priežastis, todėl abiem partneriams verta atlikti tyrimus. Šis gidas padės atpažinti simptomus, suprasti priežastis ir žinoti, kada reikia skubiai kreiptis į specialistą. Taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip pagerinti vaisingumą namuose, kol dar nesikreipėte į gydy...
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių aktyvių bandymų. Moteriai pastoti reikia subrendusios kiaušialąstės, kuri būtų apvaisinta spermatozoidu, o apvaisinta ląstelė turi įsitvirtinti gimdoje. Šiame procese dalyvauja sudėtingi hormoniniai ir anatominiai veiksniai. Nevaisingumas gali būti pirminis (niekada nebuvo nėštumo) arba antrinis (buvęs nėštumas, bet vėliau sunkumų pastoti). Fiziologiškai tai reiškia, kad vienoje ar keliose šio proceso grandyse yra sutrikimas. Ovuliaciją reguliuoja hormonai - Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir Liuteinizuojantis hormonas (LH). Jei šių hormonų kiekis yra netinkamas, ovuliacija gali neįvykti. Taip pat svarbus progesteronas, kuris paruošia gimdos gleivinę implantacijai. Moterims dažniausiai sutrinka ovuliacija - kai kiaušidės neišleidžia subrendusios kiaušialąstės. Tai gali lemti polikistinių kiaušidžių sindromas, hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, dėl skydliaukės ar prolaktino) arba priešlaikinė menopauzė. Vyrams pagrindinės problemos yra spermatozoidų gamyba, jų judrumas ar struktūra. Spermatozoidų kiekis ejakuliate gali būti per mažas, jie gali būti nepakankamai judrūs arba turėti netaisyklingas formas, dėl ko negali apvaisinti kiaušialąstės. Taip pat gali būti kiaušintakių užsikimšimas, kai apvaisinta ląstelė negali pasiekti gimdos. Endometriozė ar gimdos miomos taip pat gali trukdyti pastojimui. Be to, maždaug 30% nevaisingumo atvejų priežastis yra vyro sveikata, 30% - moters, likusius 40% sudaro abiejų partnerių veiksniai arba nežinomos priežastys. Tinkamai diagnozavus, daugelį šių sutrikimų galima sėkmingai gydyti.
- Ovuliacijos sutrikimai: polikistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), hormonų disbalansas, pavyzdžiui, skydliaukės hormonų ar prolaktino pokyčiai
- Spermatozoidų kokybės ar kiekio problemos: mažas spermatozoidų skaičius, mažas judrumas, netaisyklinga forma
- Amžiaus veiksnys: moterų vaisingumas mažėja po 35 metų, o po 40 metų labai sumažėja; vyrų vaisingumas taip pat šiek tiek mažėja su amžiumi
- Kūno svorio problemos: tiek antsvoris, tiek per mažas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą
- Gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, narkotikai, kofeino perteklius
- Stresas: lėtinis stresas gali sutrikdyti ovuliaciją ir spermatozoidų gamybą
- Per didelis fizinis krūvis arba visiškas jo nebuvimas
- Kiaušintakių užsikimšimas: dažnai sukeltas lytiniu keliu plintančių infekcijų (chlamidijų, gonorėjos) arba endometriozės
- Endometriozė: kai gimdos gleivinės ląstelės auga už gimdos ribų, gali pažeisti kiaušides ir kiaušintakius
- Gimdos anomalijos: miomos, polipai, gimdos pertvara - šios struktūros gali trukdyti implantacijai
- Imunologiniai veiksniai: moters organizmas gamina antikūnus prieš spermatozoidus
- Genetiniai sutrikimai: pavyzdžiui, Klinefelterio sindromas vyrams arba chromosominės anomalijos
- Hormoninės ligos: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, Cushingo sindromas
- Ankstesnis gydymas: chemoterapija ar spindulinė terapija gali pažeisti reprodukcinius organus
- Priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas: moterims iki 40 metų
Kol dar nesikreipėte į gydytoją, galite patys imtis šių veiksmų, kad pagerintumėte vaisingumą:
• Sveika mityba: vartokite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų. Ypač naudingi antioksidantai (vitaminai C ir E, selenas, cinkas). Rekomenduojama folio rūgštis moterims, kurios bando pastoti.
• Palaikykite sveiką kūno svorį: kūno masės indeksas tarp 18,5 ir 24,9 yra idealus vaisingumui.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: vidutinio intensyvumo mankšta 30 minučių per dieną padeda reguliuoti hormonus. Venkite per didelio krūvio.
• Mesti rūkyti: rūkymas mažina vaisingumą ir vyrams, ir moterims.
• Ribokite alkoholį: vyrams nerekomenduojama daugiau nei 2 vienetai per dieną, moterims - 1 vienetas.
• Sumažinkite kofeino vartojimą: ne daugiau kaip 200 mg per dieną (apie 2 puodelius kavos).
• Stebėkite ovuliaciją: naudokite ovuliacijos testus, stebėkite bazinę kūno temperatūrą arba gimdos kaklelio gleives. Geriausias laikas pastoti yra ovuliacijos diena ir keletas dienų prieš ją.
• Sumažinkite stresą: praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.
• Vyrams: venkite ilgalaikio sėdėjimo, karštų vonių, saunų; dėvėkite laisvesnius apatinius; vengti toksinių medžiagų darbo aplinkoje.
• Venkite lubrikantų, kurie gali pakenkti spermai - rinkitės vaisingumui palankius tepalus.
• Papildai: prieš vartodami bet kokius papildus, pasitarkite su gydytoju. Vyrams naudingi cinko ir seleno papildai, moterims - folio rūgštis. Venkite per didelių dozių, nes jos gali būti kenksmingos. Taip pat svarbu išsimiegoti - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.
• Jei bandote pastoti ilgiau nei 6 mėnesius (moterims virš 35 metų) arba 12 mėnesių (jaunesnėms), verta kreiptis į gydytoją, net jei nesate tikri dėl problemų.
- Stiprus skausmas pilvo apačioje ar dubens srityje, ypač jei jis pasireiškia staiga
- Neįprastas kraujavimas iš makšties nesusijęs su mėnesinėmis (gausus, tarp mėnesinių, po lytinių santykių)
- Karščiavimas be aiškios priežasties, ypač kartu su pilvo skausmu
- Staigus svorio kritimas arba nepaaiškinamas svorio padidėjimas
- Visiškai išnykę mėnesiniai (amenorėja) ilgiau nei 3 mėnesius
- Labai nereguliarus mėnesinių ciklas (ciklai trumpesni nei 21 diena ar ilgesni nei 35 dienos)
- Skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu
- Neįprastos išskyros iš makšties ar varpos
- Skausmas, tinimas ar gumbas sėklidėse
- Jei moteris vyresnė nei 35 metai ir bando pastoti 6 mėnesius be sėkmės - verta kreiptis anksčiau
- Jei pora bando pastoti ilgiau nei 1 metus (arba 6 mėnesius, jei moteris vyresnė nei 35 metai) be rezultatų - reikėtų konsultuotis su reprodukcinės sveikatos specialistu
- Jei yra buvę du ar daugiau persileidimų
