Lėtas širdies plakimas
Lėtas širdies plakimas, dar vadinamas bradikardija, yra būklė, kai širdies ritmas yra lėtesnis nei 60 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Dažnai tai yra fiziologinis reiškinys, pavyzdžiui, sportuojantiems žmonėms, tačiau kartais gali rodyti širdies ar kitų organų problemas.
Širdies susitraukimų dažnis yra kontroliuojamas natūralaus širdies stimuliatoriaus - sinusinio mazgo, esančio dešiniajame prieširdyje. Kai šis mazgas generuoja impulsus lėčiau nei įprasta, arba kai impulsai yra blokuojami širdies laidumo sistemoje, širdis plaka lėčiau. Tai gali sumažinti kraujo pritekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip smegenys, todėl gali atsirasti galvos svaigimas, silpnumas ar net alpimas. Tačiau ne kiekvienas lėtas širdies plakimas yra pavojingas - kai kurie žmonės, ypač ištreniruoti sportininkai, gali turėti 40-50 dūžių per minutę ramybėje ir jaustis puikiai.
- Fiziologinis reiškinys - didelis fizinis aktyvumas ar sportinė treniruotė stiprina širdies raumenį, todėl jai nereikia plakti taip dažnai.
- Miego būsena - nakties metu širdies ritmas natūraliai sulėtėja.
- Nervingumo ar streso poveikis - kai kurie žmonės patiria refleksinę bradikardiją dėl vaguso nervo stimuliavimo (pvz., po valgio, tuštinantis).
- Vaistai - beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar kai kurie antiaritminiai vaistai gali sulėtinti širdies ritmą.
- Sinusinio mazgo disfunkcija (silpno sinuso sindromas) - širdies natūralus stimuliatorius veikia netaisyklingai.
- Atrioventrikulinė blokada - impulsai iš prieširdžių nepasiekia skilvelių, todėl širdis plaka labai lėtai.
- Skydliaukės veiklos sutrikimas (hipotirozė) - mažas skydliaukės hormonų kiekis lėtina medžiagų apykaitą, įskaitant širdies ritmą.
- Elektrolitų disbalansas - pvz., per didelis kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija) gali slopinti širdies elektrinį aktyvumą.
- Širdies išemija ar miokardo infarktas - sumažėjęs kraujo pritekėjimas pažeidžia laidumo sistemą.
- Infekcinės ligos - miokarditas (širdies raumens uždegimas) gali sutrikdyti širdies ritmą.
Jei jaučiate lėtą širdies plakimą be sunkinančių simptomų, pirmiausia išlikite ramūs. Atsisėskite ar atsigulkite, vengdami staigių judesių. Gerkite pakankamai skysčių, ypač jei karšta ar po fizinio krūvio. Venkite perteklinio kofeino ar alkoholio - jie gali išprovokuoti aritmijas. Jei vartojate vaistus, ypač tiems, kurie gali sulėtinti širdies ritmą, niekada nekeiskite dozės nepasitarę su gydytoju. Reguliarus fizinis aktyvumas vidutiniu intensyvumu, pvz., vaikščiojimas, gali padėti palaikyti sveiką širdies ritmą. Stebėkite savo pulsą - jei jis nuolat mažesnis nei 50 dūžių per minutę ir jaučiate silpnumą, pasitarkite su šeimos gydytoju.
- Alpimas ar sąmonės netekimas (net trumpalaikis).
- Staigus galvos svaigimas, jausmas, kad tuoj apalpsite.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač plintantis į rankas, nugarą ar žandikaulį.
- Staigus dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas.
- Sumišimo būsena, nesugebėjimas kalbėti ar judėti viena kūno puse.
- Labai lėtas pulsas (<40 dūžių per minutę) kartu su minėtais simptomais.
- Nuolatinis lėtas širdies plakimas (50-60 dūžių per minutę), ypač jei jaučiate silpnumą ar nuovargį.
- Negalavimas fizinio krūvio metu.
- Anksčiau nediagnozuota bradikardija, kai pulsas nuolat mažesnis nei 60 dūžių per minutę.
- Vartojate vaistus, galinčius sukelti bradikardiją, ir pastebite simptomus.
- Jūsų šeimos narys ar asmuo, turintis širdies stimuliatorių, jaučia lėtą širdies plakimą.
