Išaugos ant odos

Odos išaugos - tai bet kokie gerybiniai ar potencialiai piktybiniai dariniai, atsirandantys ant odos paviršiaus. Jos gali būti plokščios, iškilusios, minkštos, kietos, įvairių spalvų ir dydžių. Dauguma odos išaugų yra nepavojingos, tačiau kai kurios gali signalizuoti apie rimtas ligas, todėl svarbu jas stebėti ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.

Odos išaugos atsiranda, kai odoje esančios ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis arba kauptis tam tikrose vietose. Tai gali būti normalus senėjimo procesas, genetinės priežastys, virusinės infekcijos (pvz., žmogaus papilomos virusas) arba aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis saulės poveikis. Kai kurios išaugos, pavyzdžiui, apgamai (nevi), yra nuo gimimo ar susiformuoja vaikystėje, o kitos, pavyzdžiui, seborėjinės keratozės ar fibromos, atsiranda su amžiumi. Svarbu atskirti gerybines išaugas nuo piktybinių, todėl bet koks naujas ar besikeičiantis darinys turi būti įvertintas specialisto.

Dažnos / nepavojingos
  • Apgamai (nevus) - paveldimi ar atsirandantys dėl saulės poveikio; dažniausiai nekenksmingi.
  • Papilomos (karpų tipo dariniai) - sukeliami viruso, dažnai ant kaklo, pažastų; gali plisti.
  • Seborėjinės keratozės - senatvinės karpos, tamsūs, lyg priklijuoti dariniai; gerybiniai.
  • Fibromos (minkštos odos ataugos) - dažnai ant kaklo, vokų; nekenksmingos.
  • Keratoakantomos - greitai augantys gerybiniai mazgeliai, bet gali priminti vėžį.
Rimtos ligos / signalai
  • Melanoma - piktybinis odos vėžys, dažnai atsirandantis iš apgamo; greitai auga, keičia spalvą, formą.
  • Bazalioceliulinė karcinoma - lėtai augantis odos vėžys, linkęs išopėti.
  • Plokščialąstelinė karcinoma - kieta, pleiskanojanti išauga, gali kraujuoti.
  • Odos limfoma - retas piktybinis susirgimas, pasireiškiantis raudonais mazgeliais ar dėmėmis.
  • Actininė keratozė - priešvėžinė būklė dėl saulės žalos, rausvos ar rusvos pleiskanojančios dėmės.

Daugumai gerybinių odos išaugų specifinio gydymo nereikia, tačiau galite imtis šių priemonių: 1) Stebėkite išaugos pokyčius - kas mėnesį apžiūrėkite odą veidrodyje, ypač sunkiai pasiekiamas vietas. 2) Venkite trinti, kasyti ar kitaip traumuoti išaugą, nes tai gali sukelti uždegimą ar kraujavimą. 3) Naudokite apsauginius kremus nuo saulės (SPF 30+), kad išvengtumėte naujų darinių atsiradimo. 4) Jei išauga sukelia diskomfortą (trinasi rūbais, kraujuoja), galite uždėti sterilią juostelę ar pleistrą. 5) Nenaudokite jokių naminių priemonių (acto, aitriųjų medžiagų) išaugai šalinti - tai gali sukelti randus ar infekciją. 6) Jei išauga atrodo nepavojinga ir nesikeičia, galite laukti planinės gydytojo apžiūros. Atminkite: namuose negalite nustatyti, ar darinys yra piktybinis, todėl bet koks abejotinas darinys turi būti parodytas dermatologui.

Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių (ABCDE taisyklė):
  • Asimetrija - viena darinio pusė skiriasi nuo kitos.
  • Briaunos - nelygūs, dantyti ar iškilūs kraštai.
  • Spalva - netolygi, daugiau nei vienas atspalvis (juoda, ruda, raudona, balta).
  • Dydis - didesnis nei 6 mm (maždaug kaip pieštuko trintukas).
  • Evoliucija - darinys keičiasi per kelias savaites ar mėnesius (auga, kraujuoja, niežti).
  • Kraujavimas arba šlapiavimas iš darinio.
  • Staigus naujas iškilimas ant sveikos odos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Skausmas ar niežėjimas darinio vietoje.
  • Darinys, kuris ilgiau nei 3 savaites negyja.
Be to, skubiai kreipkitės, jei atsiranda sisteminiai simptomai:
  • Karščiavimas be aiškios priežasties.
  • Netikėtas svorio kritimas.
  • Padidėję limfmazgiai šalia darinio.
  • Bendras silpnumas ar nuovargis.

Susiję tyrimai su Išaugos ant odos

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).