Širdies plazdėjimas

Širdies plazdėjimas - tai nemalonus pojūtis, kai jaučiate, kad jūsų širdis plaka greičiau, stipriau ar nereguliariau nei įprastai. Dauguma žmonių kartais patiria tokį plazdėjimą, dažniausiai dėl streso ar fizinio krūvio, tačiau kai kuriais atvejais tai gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Svarbu žinoti, kada širdies plazdėjimas yra pavojingas ir kaip tinkamai reaguoti.

Širdies plazdėjimas (mediciniškai vadinamas palpitacijomis) yra subjektyvus pojūtis, kai žmogus suvokia savo širdies plakimą. Paprastai mes nejaučiame, kaip plaka mūsų širdis, tačiau padidėjus širdies susitraukimų jėgai ar dažniui, atsiranda šis pojūtis. Fiziologiškai tai gali atsirasti dėl padidėjusio širdies susitraukimų skaičiaus (tachikardijos), padidėjusios susitraukimų jėgos arba nereguliarių ritmo sutrikimų (aritmijų). Kai kurie žmonės plazdėjimą apibūdina kaip širdies „drebėjimą“, „šokinėjimą“ ar „praleistą dūžį“. Plazdėjimas gali trukti kelias sekundes ar minutes, kartais ilgiau. Dažnai jį lydi nerimas, ypač jei žmogus nežino priežasties. Svarbu suprasti, kad širdies plazdėjimas nėra liga, o simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys - nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei pavojingų.

Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
  • Stresas ir nerimas - emociniai išgyvenimai dažnai sukelia širdies plakimo pojūtį.
  • Fizinis krūvis - intensyvi mankšta ar sportas laikinai padidina širdies ritmą.
  • Kofeinas - kava, arbata, energetiniai gėrimai gali stimuliuoti širdį.
  • Alkoholis - ypač dideli kiekiai arba pagirios gali sukelti plazdėjimą.
  • Nikotinas - rūkymas ar nikotino pleistrai.
  • Karščiavimas - organizmo kova su infekcija padidina širdies darbą.
  • Hormoniniai pokyčiai - nėštumas, menopauzė, mėnesinių ciklas.
  • Miego trūkumas - nuovargis gali išprovokuoti aritmijas.
  • Dehidratacija - skysčių trūkumas sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą.
  • Vaistai - kai kurie vaistai nuo astmos, peršalimo, skydliaukės ar psichikos sutrikimų.
Rimtos ligos ir pavojingi signalai
  • Prieširdžių virpėjimas - dažniausia aritmija, didinanti insulto riziką.
  • Skilvelių tachikardija - pavojinga aritmija, galinti sukelti staigią mirtį.
  • Širdies vožtuvų ligos - vožtuvų stenozė ar nesandarumai.
  • Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai - kalio, magnio ar kalcio trūkumas ar perteklius.
  • Hipertireozė - skydliaukės per didelis aktyvumas.
  • Anemija - sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
  • Plaučių embolija - kraujo krešulys plaučiuose.
  • Mokardo infarktas - širdies raumens pažeidimas.
  • Kardiomiopatijos - širdies raumens ligos.
  • Širdies nepakankamumas - širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo.

Jei pajutote širdies plazdėjimą ir nesate tikri dėl priežasties, pirmiausia stenkitės nusiraminti ir atsisėsti ar atsigulti. Giliai ir lėtai kvėpuokite - tai gali padėti atkurti normalų ritmą. Išgerkite stiklinę vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos. Jei vartojote kofeiną, alkoholį ar nikotiną, jų atsisakykite. Pailsėkite tamsioje ir tylioje patalpoje. Jei plazdėjimas susijęs su nerimu, pabandykite nukreipti dėmesį (pvz., skaičiuoti iki 10, klausytis ramios muzikos). Taip pat verta stebėti, kada ir kaip dažnai pasireiškia plazdėjimas - galite vesti dienoraštį, kuriame fiksuosite laiką, trukmę, susijusius simptomus ir aplinkybes. Tai padės gydytojui nustatyti diagnozę. Jei plazdėjimas trunka ilgiau nei kelias minutes arba pasikartoja dažnai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą. Niekada neignoruokite užsitęsusio ar besikartojančio plazdėjimo - net jei jis atrodo nepavojingas, gali būti reikalingas išsamus ištyrimas.

Nedelsiant kreiptis pagalbos
  • Širdies plazdėjimą lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas.
  • Pasirodo dusulys ar sunku kvėpuoti net ramybėje.
  • Jaučiate alpimą, svaigsta galva ar netenkate sąmonės.
  • Plazdėjimą lydi sumišimas ar staigus silpnumas.
  • Jaučiate stiprų galvos skausmą ar regėjimo sutrikimus.
  • Širdies plazdėjimas prasidėjo po krūtinės traumos.
  • Plazdėjimas nepraeina per kelias minutes ir stiprėja.
  • Kartu yra karščiavimas virš 38°C be aiškios priežasties.
  • Plazdėjimas atsiranda po vaistų vartojimo (ypač naujų).
  • Jaučiate, kad širdis plaka labai nereguliariai arba labai greitai (virš 120 dūžių per minutę ramybėje).
  • Anksčiau turėjote širdies ligų ar aritmijų, o dabar simptomai pasikeitė.

Susiję tyrimai su Širdies plazdėjimas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).