Kvėpavimo sustojimas miegant (miego apnėja)
Kvėpavimo sustojimas miegant, dar vadinamas miego apnėja, yra būklė, kai miego metu kelis kartus sustoja kvėpavimas. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir kartotis daug kartų per naktį. Dėl to organizmas negauna pakankamai deguonies, o smegenys trumpam pažadina žmogų, kad atnaujintų kvėpavimą. Ši būklė dažnai lieka nediagnozuota, nes pats žmogus pabudimo neprisimena, tačiau ji gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Kvėpavimo sustojimas miegant (miego apnėja) - tai miego sutrikimas, kuriam būdingi pakartotiniai kvėpavimo sustojimai miego metu. Kiekvienas epizodas gali trukti nuo 10 iki 30 sekundžių, o sunkiais atvejais - ilgiau nei minutę. Šie sustojimai sumažina deguonies kiekį kraujyje ir padidina anglies dioksido koncentraciją. Smegenys reaguoja trumpu pabudimu, kuris atkuria kvėpavimą, tačiau šie pabudimai nutraukia gilų miegą, todėl žmogus jaučiasi neišsimiegojęs, net jei miegojo pakankamai ilgai. Yra trys pagrindiniai miego apnėjos tipai: obstrukcinė (dažniausiai pasitaikanti), kai kvėpavimo takai užsiblokuoja dėl minkštųjų audinių atsipalaidavimo; centrinė, kai smegenys nesiunčia signalų kvėpavimo raumenims; ir mišri, kai derinami abu mechanizmai.
- Miego padėtis - miegant ant nugaros liežuvis ir gomurys lengviau atsipalaiduoja ir užblokuoja kvėpavimo takus.
- Laikini veiksniai: alkoholio vartojimas prieš miegą, raminamieji vaistai, kurie atpalaiduoja raumenis.
- Nosies užgulimas dėl alergijos ar peršalimo, kuris apsunkina kvėpavimą per nosį.
- Antsvoris ar nutukimas - riebalinis audinys kaklo srityje gali spausti kvėpavimo takus.
- Obstrukcinė miego apnėja - dėl anatominių ypatumų (didelės tonzilės, mažas žandikaulis, didelis liežuvis).
- Centrinė miego apnėja - gali būti susijusi su širdies nepakankamumu, insultu, Parkinsono liga ar opioidų vartojimu.
- Hipertenzija - nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis dažnai lydi miego apnėją.
- 2 tipo cukrinis diabetas - insulino atsparumas gali būti susijęs su miego apnėja.
- Širdies ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas.
Jei įtariate kvėpavimo sustojimą miegant, svarbu imtis šių veiksmų: pabandykite miegoti ant šono - tai sumažina obstrukcijos tikimybę; venkite alkoholio, raminamųjų ir sunkaus maisto prieš miegą; palaikykite sveiką kūno svorį; stenkitės miegoti reguliariai ir pakankamai (7-9 valandas); naudokite nosies pleistrus arba purškiklius, jei užgulta nosis; venkite rūkyti; jei turite partnerį, paprašykite jį stebėti jūsų kvėpavimą miego metu. Šie patarimai gali palengvinti simptomus, tačiau jie nepakeičia medicininio gydymo, jei būklė yra vidutinė ar sunki.
- Pabudimo metu jaučiate didelį dusulį, uždusimą arba pabundant negalite atgauti kvėpavimo.
- Miego metu kvėpavimo sustojimas trunka ilgiau nei 30 sekundžių arba pasitaiko labai dažnai.
- Pabudote su stipriu galvos svaigimu, alpuliu arba sąmonės netekimo epizodais.
- Jaučiate spaudimą arba skausmą krūtinėje, ypač kartu su kvėpavimo sunkumais.
- Jūsų partneris pastebi, kad miegant sustoja kvėpavimas, o jūs pabundate su dusuliu ar garsiu knarkimu.
- Jaučiatės nuolat pavargęs, mieguistas dienos metu, nors miegate pakankamai ilgai.
- Turite aukštą kraujospūdį, kurio negalima kontroliuoti vaistais.
- Pastebite, kad dažnai prabundate naktį su širdies plakimo ar nerimo pojūčiu.
