Jautrumas šviesai
Jautrumas šviesai - tai būklė, kai įprastas apšvietimas sukelia diskomfortą, skausmą ar net ašarojimą akyse. Tai gali būti laikina reakcija arba rimtesnės ligos požymis.
Jautrumas šviesai atsiranda, kai akies rainelė, tinklainė ar smegenų centrai, atsakingi už regos signalų apdorojimą, pernelyg stipriai reaguoja į šviesą. Paprastai šį pojūtį lydi akių raumenų įtampa ir padidėjęs ašarojimas. Kūnas taip bando apsaugoti akis nuo papildomo dirginimo.
- Migreninis priepuolis - šviesos baimė dažnai lydi galvos skausmą
- Akių sausumas dėl ilgo darbo prie ekrano ar vėjo
- Stresas ir nuovargis - padidėjęs nervų sistemos jautrumas
- Alerginė reakcija (pvz., žiedadulkės, dulkės)
- Naudojant tam tikrus vaistus (pvz., antibiotikus ar diuretikus)
- Meningitas (galvos smegenų dangalų uždegimas) - ypač jei kartu yra kaklo sustingimas ir karščiavimas
- Akių uždegimai (iritas, keratitas, konjunktyvitas)
- Glaukoma (padidėjęs akispūdis) - gali sukelti akių skausmą ir neryškų matymą
- Smegenų sukrėtimas ar kita galvos trauma
- Optinis neuritas - regos nervo uždegimas, dažnai susijęs su išsėtine skleroze
Jei jautrumas šviesai nėra ūmus ir nelydi pavojingų simptomų, galite išbandyti šiuos metodus: užtamsinkite kambarį, naudokite akinius nuo saulės net patalpose; darykite pertraukas nuo ekranų ir sumažinkite ryškumą; užpilkite šaltą kompresą ant užmerktų akių; gerkite pakankamai vandens; vartokite nereceptinius akių drėkinimo lašus (jei nėra kontraindikacijų). Jei jautrumą lydi galvos skausmas, pailsėkite tamsiame kambaryje. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 24 valandas, būtina kreiptis į gydytoją.
- Staigus ir stiprus galvos skausmas kartu su šviesos baimė
- Kaklo sustingimas (negali prisiliesti smakru prie krūtinės)
- Karščiavimas aukštesnis nei 38°C
- Vėmimas ar sąmonės sutrikimai
- Akių skausmas, paraudimas ar neryškus matymas
- Trauminis galvos sužalojimas prieš kelias valandas
- Jautrumas šviesai atsirado po naujų vaistų vartojimo
- Sunkus ir nuolatinis ašarojimas su regėjimo pokyčiais
