Hiperaktyvumas
Hiperaktyvumas - tai būsena, kai žmogus nuolat jaučia vidinį nerimą, sunkiai išlaiko dėmesį, yra pernelyg judrus ar impulsyvus. Šis simptomas pasireiškia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, dažnai trukdydamas kasdienei veiklai, mokslui ar darbui.
Hiperaktyvumas yra neurologinio pobūdžio būklė, kai smegenų vykdomosios funkcijos - gebėjimas planuoti, sustabdyti impulsus ir išlaikyti dėmesį - veikia sutrikusiai. Fiziologiškai tai gali būti susiję su dopamino ir norepinefrino apykaitos disbalansu smegenyse, ypač priekinėje žievės dalyje. Dėl to žmogus nuolat jaučia poreikį judėti, sunkiai nurimsta, lengvai išsiblaško ir dažnai keičia veiklas. Hiperaktyvumas gali pasireikšti tiek kaip savarankiškas simptomas, tiek kaip vienas iš dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) požymių.
- Stresas ar didelis nuovargis - organizmo reakcija į padidėjusią apkrovą.
- Miego trūkumas - kai smegenys bando kompensuoti nuovargį dirbtiniu aktyvumu.
- Kofeino ar kitų stimuliatorių perdozavimas (kava, energetiniai gėrimai).
- Per didelis cukraus kiekis kraujyje - gali sukelti trumpalaikį energijos šuolį.
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, dekongestantai ar bronchodilatatoriai.
- Emocinis susijaudinimas arba džiaugsmas - laikinas hiperaktyvumas.
- Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) - dažniausia ilgalaikė priežastis.
- Skydliaukės hiperfunkcija (hipertireozė) - pagreitėjusi medžiagų apykaita.
- Nerimo sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS).
- Autizmo spektro sutrikimai - gali pasireikšti motoriniu neramumu.
- Neurologiniai sutrikimai, pvz., potrauminis smegenų pažeidimas.
- Psichoziniai susirgimai, pvz., šizofrenija ūminėje fazėje.
- Medžiagų vartojimas - amfetaminai, kokainas ar kt. stimuliatoriai.
Jei pastebite lengvą hiperaktyvumą be grėsmingų simptomų, galite imtis šių priemonių: 1) Sudarykite tvarką - reguliarus miego grafikas ir fizinė veikla padeda reguliuoti energiją. 2) Mažinkite dirgiklius - ribokite kofeiną, cukrų, ekranų laiką. 3) Naudokite dėmesio sutelkimui skirtas technikas - kvėpavimo pratimai, trumpi pasivaikščiojimai ar ramūs pomėgiai (piešimas, konstravimas). 4) Išbandykite struktūruotą dienotvarkę - aiškūs užsiėmimų laikai mažina nerimą. 5) Suteikite galimybę judėti - fiziniai pratimai (bėgimas, šokinėjimas) padeda iškrauti energiją. 6) Esant dideliam nerimui, naudokite raminimus metodus - šiltas voneliu, šviesos terapiją ar muzikos klausymą. 7) Jei hiperaktyvumas susijęs su ADHD, pasitarkite su gydytoju dėl elgesio terapijos ar vaistų galimybių.
- Staigus, neįprastas hiperaktyvumas po galvos traumos.
- Sąmonės sutrikimas, dezorientacija ar atminties praradimas.
- Greitas širdies plakimas (tachikardija) ar krūtinės skausmas.
- Karščiavimas aukštesnis nei 39 °C, ypač su traukuliais.
- Galvos skausmas, vėmimas ar kaklo sustingimas (meningito požymiai).
- Savęs žalojimo ar agresyvaus elgesio epizodai.
- Įtariamas apsinuodijimas (stimuliatoriais, alkoholiu ar vaistais).
- Hiperaktyvumas trunka ilgiau nei 1 savaitę ir trukdo kasdienei veiklai.
- Pastebimas staigus svorio kritimas ar padidėjęs apetitas.
- Nuolatinis nemiga ir dirglumas, nepaisant poilsio priemonių.
- Praėjus įprastoms namų priemonėms, simptomai ne tik neslūgsta, bet stiprėja.
- Vaikui pastebimas mokymosi sunkumai ar socialiniai konfliktai dėl hiperaktyvumo.
- Suaugusiajam sutrinka darbingumas ar santykiai šeimoje.
- Įtariama skydliaukės ar kita hormoninė problema (pvz., tremoras, prakaitavimas).
