Voratinkliai akyse
Voratinkliai akyse - tai plūduriuojantys taškai, siūlai ar tinkleliai, kuriuos matote judant žvilgsnį. Jie atsiranda stiklakūnyje - gelio pavidalo medžiagoje, užpildančioje akies obuolį. Dažniausiai šis reiškinys yra nekenksmingas, tačiau kartais gali reikšti rimtesnes akių problemas.
Voratinkliai akyse (miodesopsijos) yra mažos dėmelės ar gijos, kurios tarsi plūduriuoja jūsų regėjimo lauke. Jos labiausiai matomos žiūrint į šviesų foną, pavyzdžiui, į baltą sieną arba giedrą dangų. Šie dariniai atsiranda, kai stiklakūnis - skaidrus gelis akies viduje - su amžiumi ima tirštėti arba trauktis. Kolageno skaidulos sulimpa ir meta šešėlį ant tinklainės, o smegenys interpretuoja tą šešėlį kaip plūduriuojantį objektą. Dažnai voratinkliai juda kartu su akies judesiais ir nusėda, kai akis nurimsta. Nors daugeliu atvejų tai fiziologinis senėjimo požymis, staigus jų pagausėjimas arba lydintys žybsniai gali rodyti tinklainės pažeidimą.
- Amžiniai stiklakūnio pokyčiai - nuo 40-50 metų stiklakūnis natūraliai traukiasi, todėl atsiranda voratinkliai.
- Trumparegystė - didesnė akies ašis skatina ankstesnius stiklakūnio pokyčius.
- Akies pažeidimas ar uždegimas - gali laikinai sukelti voratinklių atsiradimą.
- Akių operacijos - po kataraktos ar kitų operacijų gali atsirasti plūduriuojančių taškų.
- Stresas ir nuovargis - nors tiesiogiai nesukelia, bet gali padidinti dėmesį į jau esamus voratinklius.
- Stiklakūnio atšoka - kai stiklakūnis atsiskiria nuo tinklainės, gali sukelti daugybę voratinklių ir šviesos žybsnių.
- Tinklainės atšoka - tinklainė atsiskiria nuo akies sienelės; būtina skubi pagalba.
- Kraujavimas į stiklakūnį - dėl diabetinės retinopatijos, hipertenzijos ar traumos.
- Uždegiminės ligos - pvz., uveitas, gali sukelti plūduriuojančių ląstelių sankaupas.
- Akies navikai - reta priežastis, bet reikalauja ištyrimo.
Jei voratinkliai akyse yra nedažni ir nekinta, galite pabandyti šiuos savipagalbos būdus: akies judesiai aukštyn-žemyn gali padėti voratinkliams nusėsti nuo centrinės regos; suteikite akims poilsio - ilgai žiūrint į ekraną gali sustiprėti simptomai; gerkite pakankamai vandens, nes dehidratacija gali paveikti stiklakūnį; valgykite subalansuotą maistą, turtingą antioksidantais (vitaminai C, E, cinkas) - jie palaiko tinklainės sveikatą; vengti staigių galvos ir akių judesių, kurie gali sukelti didesnių voratinklių atsiradimą. Tačiau jeigu voratinkliai staiga pagausėja, atsiranda šviesos blyksniai arba regėjimo lauke atsiranda tamsi uždanga, namų pagalba nepadės - reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
- Staigus voratinklių skaičiaus padidėjimas (tarsi „lietus“ arba „juodų musių“ spiečius).
- Šviesos žybsniai (fotopsijos) - ypač tamsoje arba užsimerkus.
- Tamsi uždanga arba šešėlis, dengiantis dalį regėjimo lauko.
- Staigus vienos akies regėjimo praradimas arba neryškus matymas.
- Skausmas akyje, paraudimas arba jautrumas šviesai kartu su voratinkliais.
- Jei voratinkliai išlieka pastovūs kelias savaites ir neblogėja.
- Jei jie trukdo kasdienei veiklai (pvz., vairuojant ar skaitant).
- Jei turite akių ligų riziką (diabetas, aukštas kraujospūdis, trumparegystė).
- Jei jaučiate diskomfortą, bet nėra ūmių simptomų.
