Streso pojūtis
Streso pojūtis - tai natūrali kūno reakcija į išorinį spaudimą ar pavojų. Galite justi vidinę įtampą, nervingumą, greitą širdies plakimą ar sunkumą krūtinėje. Tai ne liga, o signalas, kad jūsų organizmas mobilizuojasi. Tačiau kai ši būsena tampa lėtine, ji gali pakenkti sveikatai.
Stresas yra evoliucinis mechanizmas, padedantis mums išgyventi pavojingose situacijose - jis dar vadinamas „kovok arba bėk“ reakcija. Kai smegenys užuodžia grėsmę (nesvarbu, ar tai tikras pavojus, ar artėjantis terminas darbe), hipofizė ir antinksčiai išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį. Adrenalinas pagreitina širdies ritmą, padidina kraujospūdį ir suteikia energijos, o kortizolis padidina cukraus kiekį kraujyje, kad raumenys turėtų degalų. Trumpalaikis stresas padeda susikaupti, tačiau jei jis trunka savaites ar mėnesius, organizmas nespėja atsistatyti, dėl ko gali atsirasti nuovargis, virškinimo sutrikimai, silpnas imunitetas ir net širdies ligos. Streso pojūtis - tai ne vien emocinis diskomfortas, bet ir fiziologinis procesas, kurį galime išmokti valdyti.
- Per didelis darbo krūvis ir terminai
- Finansiniai sunkumai ar skolos
- Santykiai - konfliktai šeimoje ar su partneriu
- Miego trūkumas ir prasta miego higiena
- Per didelis kofeino ar energetinių gėrimų vartojimas
- Netikėti gyvenimo pokyčiai (persikraustymas, darbo praradimas)
- Depresija ar generalizuotas nerimo sutrikimas
- Širdies ir kraujagyslių ligos (pvz., prieširdžių virpėjimas, kurį kartais lydi nerimas)
- Skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė) - ji gali imituoti stresą
- Posttrauminio streso sutrikimas po sunkios patirties
- Cukrinis diabetas (svyruojantis cukraus kiekis sukelia ir streso simptomus)
- Lėtinis skausmas ar autoimuninės ligos
Kai jaučiate stiprų stresą, pirmiausia - sustokite ir atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Gilus, lėtas kvėpavimas per nosį (pavyzdžiui, 4 sekundes įkvėpti, 4 sulaikyti, 6 iškvepti) per kelias minutes sumažina kortizolio lygį. Labai veiksmingas ir fizinis judėjimas: greitas ėjimas, tempimo pratimai ar šokiai namie. Stenkitės vengti kofeino ir alkoholio, nes jie aštrina nerimą. Reguliarus miegas - bent 7-8 valandos per naktį - padeda smegenims atstatyti emocinį balansą. Taip pat išbandykite rašymą: užrašykite, kas konkrečiai kelia stresą, ir šalia - vieną mažą veiksmą, kurį galite atlikti šiandien. Kai tik įmanoma, trumpai pabūkite gamtoje - net 10 minučių padeda sumažinti kraujospūdį. Dėl papildų prieš tai pasitarkite su vaistininku ar gydytoju (magnis, B grupės vitaminai gali padėti, bet ne visiems). Namų priemonės padeda, kai stresas yra ūmus, tačiau jei jaučiatės nuolat išsekę, verta kreiptis į specialistą.
- Staigus, stiprus spaudimas ar skausmas krūtinėje, plintantis į ranką ar žandikaulį - gali rodyti infarktą
- Sunkumas kvėpuoti, dusulys ramybėje
- Mintys apie savęs žalojimą ar savižudybę - nedelsiant skambinkite 112 arba vykite į artimiausią priėmimo skyrių
- Sąmonės netekimas ar alpulys
- Nekontroliuojamas kraujavimas (pvz., iš nosies po traumos)
- Staigus, labai dažnas širdies plakimas (virš 120 dūžių per minutę ramybėje) kartu su galvos svaigimu
- Stiprus galvos skausmas, kurį lydi vėmimas ar kaklo sustingimas
