Širdis plaka per greitai
Širdies plakimo pagreitėjimas (tachikardija) gali būti normali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą ar jaudulį, tačiau jei širdis plaka per greitai be aiškios priežasties arba kartu su kitais simptomais, tai gali reikšti sveikatos problemą. Šis gidas padės suprasti, ką daryti ir kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Širdies plakimas yra normalus fiziologinis procesas, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į organizmą. Kai širdis plaka per greitai, tai reiškia, kad širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Ši būklė vadinama tachikardija. Dažnai ji yra laikina ir nekenksminga, pavyzdžiui, po bėgimo ar išgėrus daug kofeino. Tačiau nuolatinis arba staigus širdies plakimo pagreitėjimas gali signalizuoti apie širdies ritmo sutrikimus, skydliaukės per didelį aktyvumą, anemiją ar kitas ligas. Kūnas taip reaguoja, kai jam reikia daugiau deguonies arba kai atsiranda pusiausvyros sutrikimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės - ar plakimą lydi galvos svaigimas, dusulys ar skausmas krūtinėje.
- Fizinis krūvis ar sportas - natūralus širdies pagreitėjimas.
- Stresas, nerimas ar panikos priepuoliai - išsiskiria adrenalinas.
- Kofeinas, nikotinas, alkoholis ar energetiniai gėrimai.
- Miego trūkumas ar nuovargis.
- Karščiavimas - organizmas stengiasi kovoti su infekcija.
- Vaistai, tokie kaip astmos inhaliatoriai ar skydliaukės hormonai.
- Nėštumas - padidėja kraujo tūris ir širdies darbas.
- Prieširdžių virpėjimas - dažniausia aritmija, didinanti insulto riziką.
- Skilvelinė tachikardija - gyvybei pavojingas ritmo sutrikimas.
- Širdies vožtuvų ligos (pvz., mitralinio vožtuvo prolapsas).
- Skydliaukės hipertirozė - per didelė hormonų gamyba.
- Anemija - sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
- Dehidratacija ar elektrolitų disbalansas (kalio, magnio trūkumas).
- Plaučių embolija ar širdies priepuolis - skubios pagalbos būklės.
Jei širdis plaka per greitai ir nėra kitų pavojingų simptomų, galite pabandyti šiuos savipagalbos būdus: 1) Atsisėskite arba atsigulkite ir giliai kvėpuokite - įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 2 sekundes, lėtai iškvėpkite per burną 6 sekundes. 2) Venkite kofeino, alkoholio ir rūkymo. 3) Išgerkite stiklinę vėsaus vandens - tai gali padėti nusiraminti. 4) Uždėkite ant veido ar kaklo šaltą kompresą, kad stimuliuotumėte klajoklio nervą. 5) Jei plakimas atsiranda po streso, pabandykite atsipalaidavimo metodus: meditaciją, ramią muziką ar šiltą vonią. 6) Stebėkite pulso dažnį - galite jį pamatuoti ant riešo ar kaklo. Jei per 10-15 minučių plakimas nesusilpnėja arba pasikartoja dažnai, kreipkitės į šeimos gydytoją.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas - gali reikšti širdies priepuolį.
- Alpimas ar sąmonės netekimas.
- Staigus dusulys arba sunkumas kvėpuoti.
- Plakimas jaučiamas kaip „masažas“ krūtinėje - galimas skilvelinis virpėjimas.
- Galvos svaigimas, silpnumas, ypač jei negalite atsistoti.
- Mėlynos lūpos ar pirštai - deguonies trūkumo požymis.
- Plakimas po traumos arba išgėrus per daug vaistų.
- Širdis plaka per greitai be aiškios priežasties kelias dienas.
- Plakimas nutrūksta arba tampa nereguliarus.
- Jaučiate nuovargį, silpnumą ar sumažėjusį fizinį pajėgumą.
- Anksčiau buvote diagnozuota širdies liga (ypač aritmija).
- Vartojate vaistus, kurie gali paveikti širdies ritmą.
- Kartu yra svorio kritimas, prakaitavimas ar karščiavimas.
