Rankų dilgčiojimas
Rankų dilgčiojimas - tai nemalonus pojūtis, dažnai apibūdinamas kaip adatų dūriai, tirpimas, niežėjimas ar deginimas rankose. Gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui, būti laikinas ar lėtinis. Šis simptomas dažnai susijęs su nervų ar kraujotakos veiklos sutrikimais.
Rankų dilgčiojimas atsiranda, kai sutrinka normalus nervų signalų perdavimas iš smegenų ir nugaros smegenų į rankas arba atvirkščiai. Tai gali sukelti periferinių nervų dirginimas, spaudimas ar pažeidimas. Dažniausiai dilgčiojimas yra laikinas ir nekenksmingas, pavyzdžiui, ilgai spaudžiant ranką. Tačiau nuolatinis ar progresuojantis dilgčiojimas gali rodyti rimtesnę ligą, pavyzdžiui, nervų uždegimą, diabetinę neuropatiją ar kaklinės stuburo dalies išvaržą.
- Ilgalaikis rankų spaudimas (pvz., miegant ant rankos, ilgai laikant sunkų daiktą)
- Peršalimas ar hipotermija - vėsumo poveikis kraujagyslėms ir nervams
- Stresas ar nerimas - gali sukelti laikiną rankų tirpimą ir dilgčiojimą
- Hiperventiliacija - greitas kvėpavimas keičia kraujo rūgštingumą, sukelia galūnių dilgčiojimą
- Kofeinas, alkoholis ar nikotinas - gali laikinai paveikti nervų sistemą
- Vitaminų B grupės trūkumas - ypač B12, B6, B1 - svarbūs nervų sveikatai
- Cukraus kiekio kraujyje svyravimai - hipoglikemija gali sukelti dilgčiojimą
- Kaklinės stuburo dalies išvarža ar spondilozė - spaudžia nervines šaknis, sukelia dilgčiojimą rankose
- Periferinė neuropatija - dažna sergant cukriniu diabetu, gali pažeisti rankų nervus
- Ulnarinio ar radialinio nervo užspaudimas (pvz., alkūnės tunelio sindromas, riešo kanalo sindromas)
- Tiroidinės ligos - hipotirozė gali lėtinti medžiagą ir paveikti nervus
- Autoimuninės ligos - išsėtinė sklerozė, vilkligė, reumatoidinis artritas
- Infekcijos - Laimo liga, juostinė pūslelinė (herpes zoster) gali sukelti dilgčiojimą
- Šalutinis vaistų poveikis - chemoterapija, prieštraukuliniai, antidepresantai
- Cirkuliacijos sutrikimai - Raynaud sindromas, aterosklerozė, trombozė
Jei dilgčiojimas nėra stiprus ir nėra lydimas nerimą keliančių simptomų, galite išbandyti šiuos veiksmus: 1. Pailsėkite rankas - sumažinkite pasikartojančius judesius (pvz., ilgą rašymą, darbą kompiuteriu). 2. Atlikite lengvus tempimo pratimus - švelniai sukite riešus, tieskite ir lenkite pirštus. 3. Šilta vonia ar kompresas - atpalaiduoja raumenis ir gerina kraujotaką. 4. Patikrinkite miego padėtį - stenkitės nespausti rankų po galva ar kūnu. 5. Venkite stimuliatorių - kofeino, alkoholio, nikotino. 6. Subalansuota mityba - įtraukite maisto produktų, turtingų B grupės vitaminais (mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, lapinės daržovės). 7. Jei įtariate vitaminų trūkumą, pasitarkite su gydytoju dėl papildų. 8. Streso valdymas - meditacija, gilus kvėpavimas gali padėti sumažinti įtampą. Jei simptomai nepraeina per kelias dienas ar stiprėja - kreipkitės į gydytoją.
- Dilgčiojimą lydi staigus rankų ar kojų silpnumas, paralyžius
- Pasirodo staigus kalbos sutrikimas, veido iškrypimas, regos sutrikimas - tai gali būti insulto požymiai
- Rankų dilgčiojimas atsiranda po galvos traumos, kaklo sužalojimo ar nelaimingo atsitikimo
- Pasirodo kvėpavimo sunkumai, krūtinės skausmas, širdies plakimo sutrikimai
- Prasideda sąmonės netekimas ar alpulys
- Dilgčiojimas plinta greitai aukštyn kojomis ar rankomis arba apima visą kūno pusę
- Kartu yra aukštas karščiavimas (virš 38,5°C) ir stiprus galvos skausmas
- Dilgčiojimas trunka ilgiau nei savaitę ir nemažėja
- Pastebite nuolatinį rankų silpnumą, sumažėjusį jautrumą ar koordinacijos sutrikimus
- Dilgčiojimas kartojasi reguliariai be aiškios priežasties
- Jau sergate cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis ar autoimunine liga
- Vartojate vaistus, galinčius sukelti neuropatiją (pvz., chemoterapija)
- Pastebite odos pakitimų - bėrimas, pūslės, spalvos pasikeitimas (balti, mėlyni pirštai)
- Dilgčiojimas trukdo miegui ar kasdienei veiklai
