Polinkis į riziką
Polinkis į riziką - tai asmenybės bruožas arba situacinė būsena, kai žmogus dažniau ar intensyviau nei įprasta imasi veiksmų, galinčių sukelti neigiamas pasekmes sveikatai, turtui ar socialiniams santykiams. Šis polinkis gali pasireikšti kaip nuolatinė tendencija ieškoti jaudulio, nepaisyti įspėjimų arba priimti sprendimus be tinkamo pavojaus įvertinimo.
Polinkis į riziką yra elgesio modelis, kai žmogus sąmoningai ar nesąmoningai renkasi veiksmus, kuriuose tikėtina neigiama baigtis yra didesnė nei vidutinė, tačiau galimas didelis atlygis. Tai nėra liga, bet gali būti tam tikrų psichikos sutrikimų (pavyzdžiui, priklausomybių, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo, impulsyvumo sutrikimo) požymis. Fiziologiškai rizikingas elgesys dažnai susijęs su dopamino sistemos aktyvumu smegenyse: didesnis dopamino kiekis skatina pojūčių siekimą ir mažesnį baimės jautimą. Polinkis į riziką gali būti paveldimas arba išugdomas per gyvenimo patirtį, pavyzdžiui, ankstyvas stebimas rizikingas elgesys arba trauma.
- Jaunystė ir brendimas - paaugliai dažniau linkę rizikuoti dėl smegenų priekinės skilties nebrandumo
- Nuovargis ir miego trūkumas - sumažėjusi savikontrolė didina impulsyvumo riziką
- Stresas ir emocinė įtampa - noras sumažinti neigiamus jausmus gali paskatinti rizikingus sprendimus
- Grupės spaudimas - socialinė aplinka gali daryti poveikį, ypač draugijoje
- Žemas serotonino lygis - gali būti laikinas dėl mitybos ar hormoninių pokyčių
- Priklausomybės (alkoholis, narkotikai, lošimai) - dažnai lydi padažnėjusį rizikingą elgesį
- Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) - impulsyvumas ir prasta savireguliacija
- Asmenybės sutrikimai, pvz., antisocialus ar ribinis asmenybės sutrikimas
- Bipolinis sutrikimas - manijos fazėje padidėjęs polinkis rizikuoti
- Galvos smegenų trauma ar neurologinės ligos (pvz., demencija) - gali pakenkti sprendimų priėmimo gebėjimams
Jei pastebite, kad Jūsų ar artimo žmogaus polinkis į riziką tampa problemiškas, pirmiausia verta įvertinti priežastis. Namuose galite imtis šių veiksmų: stebėkite savo ar kito asmens elgesį dienoraštyje - užsirašykite, kokiose situacijose kyla noras rizikuoti; praktikuokite sąmoningumą (mindfulness) - tai padeda sustoti ir apsvarstyti pasekmes prieš veikiant; nustatykite aiškias ribas ir taisykles, pavyzdžiui, dėl finansinių sprendimų ar laisvalaikio veiklų; skatinkite sveikas alternatyvas, pavyzdžiui, sportą ar kūrybinius pomėgius, kurie suteikia jaudulio be didelės žalos; užtikrinkite pakankamą miegą ir subalansuotą mitybą, nes tai gerina savikontrolę; jei rizikingas elgesys susijęs su medžiagų vartojimu, kreipkitės pagalbos į specialistus. Nerekomenduojama rizikos mažinti visiškai vengiant bet kokios rizikos - tai gali sukelti dar didesnį potraukį. Geriau išmokti valdyti riziką.
- Rizikingas elgesys sukelia rimtą fizinę žalą (savęs žalojimas, avarijos, apsinuodijimai)
- Staigus ir stiprus polinkio į riziką padidėjimas be aiškios priežasties
- Kartu pasireiškia psichoziniai simptomai: haliucinacijos, kliedesiai
- Žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, pvz., grasinimai ar akivaizdžiai pavojingi veiksmai
- Ryškus nuotaikos pokytis: euforija, dirglumas ar depresija
