Pigmentinės dėmės
Pigmentinės dėmės - tai odos ploteliai, kurie įgauna tamsesnę spalvą dėl padidėjusios melanino gamybos. Jos gali būti įvairių formų, dydžių ir atspalvių - nuo šviesiai rudų iki beveik juodų. Dažniausiai šios dėmės yra nepavojingos, tačiau kai kuriais atvejais jos gali signalizuoti apie sveikatos problemas, ypač jei keičia išvaizdą ar pradeda kraujuoti.
Pigmentinės dėmės atsiranda, kai tam tikroje odos vietoje ląstelės, vadinamos melanocitais, pradeda gaminti per daug pigmento melanino. Tai gali būti natūralus procesas - pavyzdžiui, senstant odoje atsiranda vadinamosios „senatvinės dėmės“ arba kepenų dėmės. Taip pat gali atsirasti po ilgo buvimo saulėje (saulės dėmės), dėl hormoninių pokyčių (pvz., nėštumo metu - chloazma) ar dėl odos uždegimo. Daugeliu atvejų pigmentinės dėmės yra gerybinės ir nekelia pavojaus sveikatai, tačiau jos gali būti kosmetinis nepatogumas. Vis dėlto, svarbu stebėti jų pokyčius: jei dėmė pradeda keisti formą, spalvą, dydį ar pradeda kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti odos vėžio požymis. Dažniausios pigmentinių dėmių rūšys: apgamai (gimimo žymės), strazdanos, senatvinės dėmės (lentigai), melazma (nėštumo kaukė) ir poūminės dėmės po uždegimo.
- Ilgalaikis saulės poveikis - ultravioletiniai spinduliai skatina melanino gamybą, todėl ant veido, rankų ar dekoltė gali atsirasti saulės dėmių.
- Senėjimo procesas - su amžiumi oda kaupia pigmentą, ypač vietose, kurios dažniausiai būna atviros saulei.
- Hormoniniai pokyčiai - nėštumas, hormoniniai kontraceptikai ar menopauzė gali sukelti melazmą, ypač ant veido.
- Odos uždegimas - spuogai, žaizdos, nudegimai ar kiti odos pažeidimai gali palikti tamsias dėmes po gijimo.
- Genetika - kai kurie žmonės yra linkę į strazdanas ar daugiau apgamų dėl paveldimumo.
- Nevus (apgamas), kuris pradeda keisti spalvą, formą ar dydį - tai gali būti melanoma, ypač jei apgamas tampa asimetriškas, nelygiais kraštais, keičia spalvą (juodėja, parausta) arba pradeda kraujuoti.
- Seborėjinė keratozė - gerybiniai dariniai, kurie atrodo kaip vaškinės, tamsios dėmės, tačiau gali būti supainioti su odos vėžiu; juos turėtų vertinti dermatologas.
- Sunki ilgalaikė odos infekcija, pvz., grybelinė, kuri gali palikti tamsias dėmes net ir po gydymo.
- Sisteminės ligos - pvz., Adisono liga (antinksčių nepakankamumas) gali sukelti tamsias odos dėmes, ypač ant delnų, gleivinių ar alkūnių.
- Odos vėžys - pigmentinės dėmės gali būti vėžio ar priešvėžinių būklių (pvz., aktininės keratozės) požymis, ypač jei dėmė neaiškiai ribota, suragėjusi ar kraujuoja.
Jei pigmentinės dėmės nekelia įtarimo (nėra pavojingų požymių), galite imtis šių naminių priemonių: 1) Reguliariai naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės SPF 30 ar daugiau, net debesuotomis dienomis - tai apsaugo nuo naujų dėmių atsiradimo ir esamų tamsėjimo. 2) Venkite ilgo buvimo saulėje ypač nuo 10 iki 16 valandos, dėvėkite skrybėlę ir ilgomis rankovėmis. 3) Naudokite švelnius odos balinimo produktus su vitaminu C, niacinamidu ar kojine rūgštimi - jie gali padėti pašviesinti dėmes, bet prieš naudojant pasitarkite su vaistininku ar gydytoju. 4) Į dietą įtraukite antioksidantų turinčių maisto produktų: uogų, riešutų, žaliosios daržovės. 5) Nenaudokite agresyvių šveitiklių ar rūgščių namuose, nes jie gali sudirginti odą ir padidinti pigmentaciją. 6) Jei dėmės atsirado po uždegimo - laikas ir saulės apsauga yra geriausi pagalbininkai. Svarbu: jei dėmė neaiški ar keičiasi, jokių naminių priemonių nenaudokite - kreipkitės į gydytoją.
- Dėmė tampa asimetriška (viena pusė skiriasi nuo kitos).
- Dėmės kraštai yra nelygūs, dantyti arba išblukę.
- Dėmė keičia spalvą - tampa tamsesnė, juoda, raudona arba mėlyna.
- Dėmės skersmuo didesnis nei 6 mm (maždaug pieštuko trintuko dydžio).
- Dėmė pradeda kraujuoti, niežėti arba skaudėti.
- Atsiranda nauja dėmė po 40 metų, kuri greitai keičiasi.
- Aplink dėmę atsiranda paraudimas ar patinimas.
- Dėmė tampa iškilusi virš odos paviršiaus ir neaiškios struktūros.
- Bet koks jau esamos dėmės pokytis per trumpą laiką (savaites-mėnesius).
- Jei dėmė pradeda kraujuoti ir kraujavimas nesiliauja.
- Jei atsiranda sisteminiai simptomai: karščiavimas, bendras silpnumas, limfmazgių padidėjimas šalia dėmės.
- Jei dėmė greitai auga ir pasiekia didelį dydį (pvz., didesnė nei 1 cm per kelias savaites).
- Jei dėmė yra traumuojama (pavyzdžiui, nuolat trinama drabužių) ir pradeda skaudėti arba užsidega.
