Nenoriu bendrauti

Nenoras bendrauti - tai būsena, kai asmuo jaučia vidinį pasipriešinimą arba visišką abejingumą socialiniams kontaktams. Tai gali būti laikinas nuovargio požymis arba rimtesnės emocinės ar psichinės problemos signalas.

Nenoras bendrauti - tai ne vien tingėjimas ar užsispyrimas. Fiziologiškai tai gali reikšti, kad jūsų smegenys ir organizmas yra per daug išsekę, kad palaikytų socialinius santykius. Kai esame pavargę, streso paveikti ar sergantys, mūsų nervų sistema pereina į „taupymo“ režimą, sumažindama norą bendrauti. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, tačiau jei jis trunka ilgai, gali rodyti gilesnius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimo sutrikimai, perdegimo sindromas ar net somatinės ligos.

Dažnos/Nepavojingos priežastys
  • Labai didelis fizinis ar protinis nuovargis po intensyvaus darbo ar miego trūkumo
  • Pereinamasis laikotarpis po didelės socialinės apkrovos (pvz., po vakarėlių, kelionės ar viešų kalbų)
  • Laikinas nuotaikos pablogėjimas dėl hormoninių pokyčių (pvz., priešmenstruacinis sindromas)
  • Fizinė liga ar sveikimo laikotarpis, kai organizmas telkia energiją atsigavimui
  • Prisotinimas bendravimu - kai per daug laiko praleidžiama su žmonėmis
Rimtos ligos / Signalai
  • Depresija - vienas pagrindinių simptomų yra socialinė izoliacija ir dingęs susidomėjimas bendravimu
  • Nerimo sutrikimai - ypač socialinė fobija, kai bendravimas sukelia baimę ir vengimą
  • Perdegimo sindromas - lėtinis stresas darbe ar asmeniniame gyvenime, lydimas emocinio išsekimo
  • Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - trauminiai įvykiai gali sukelti atsiribojimą nuo kitų
  • Asmenybės sutrikimai (pvz., paranoidinis, šizoidinis ar izoliuojantis elgesys)
  • Autizmo spektro sutrikimai - nuolatinis socialinio bendravimo vengimas gali būti būdingas bruožas
  • Somatiniai susirgimai - lėtinės ligos (vėžys, skydliaukės problemos, širdies ligos) dažnai sukelia nuovargį ir abejingumą

Jei nenoras bendrauti atsiranda staiga ir nėra lydimas kitų pavojingų simptomų, pradėkite nuo šių žingsnių: 1) Leiskite sau pabūti vienam - pailsėkite tyloje, išjunkite telefoną ir kompiuterį 30-60 minučių. 2) Atlikite lengvą fizinę veiklą - pasivaikščiojimas gamtoje padeda sumažinti kortizolio lygį. 3) Užtikrinkite kokybišką miegą - 7-9 valandas per naktį. 4) Valgykite subalansuotai - venkite per didelio cukraus ar kofeino, kurie gali sustiprinti nuotaikos svyravimus. 5) Išbandykite rašymą - užsirašykite, kas jums trukdo bendrauti, tai gali padėti išsiaiškinti priežastis. 6) Apribokite socialinę žiniasklaidą - ji dažnai sukelia papildomą emocinį krūvį. 7) Palaipsniui grįžkite prie bendravimo - pradėkite nuo vieno ar dviejų artimų žmonių trumpam pokalbiui. Jei būsena trunka ilgiau nei 2 savaites, verta kreiptis į psichologą ar šeimos gydytoją.

Nedelsiant kreiptis pagalbos (skubus telefonas 112 arba artimiausias skubios pagalbos skyrius)
  • Jei nenoras bendrauti atsiranda po galvos traumos, apsinuodijimo ar insulto požymių
  • Jei lydi minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą
  • Jei staiga pablogėja atmintis, atsiranda sumišimas ar haliucinacijos
  • Jei asmuo negali valgyti ar gerti ilgiau nei 24 valandas dėl visiško atsiribojimo
Būtina kreiptis per 24 valandas į šeimos gydytoją ar psichiatrijos skyrių
  • Jei būsena tęsiasi ilgiau nei 3 savaites be aiškios priežasties
  • Jei lydi nuolatinis liūdesys, verksmingumas, bejėgiškumo jausmas
  • Jei dingsta susidomėjimas viskuo, kas anksčiau teikė malonumą (anhedonija)
  • Jei atsiranda stiprus nerimas ar panikos priepuoliai bandant bendrauti
  • Jei pastebimas reikšmingas svorio kritimas ar priaugimas per trumpą laiką
  • Jei asmuo pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus norėdamas sumažinti vengimą
  • Jei vaikas ar paauglys staiga atsisako eiti į mokyklą ar susitikti su draugais

Susiję tyrimai su Nenoriu bendrauti

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).