Grybelinis nagas
Grybelinis nagas - tai dažna nagų infekcija, kurią sukelia mikroskopiniai grybeliai. Ji dažniausiai prasideda nuo nago krašto, palaipsniui plinta į nago plokštelę ir giliau esančius audinius. Simptomai apima pakitusią spalvą (geltona, balta, ruda), sustorėjimą, trapumą, lupimąsi ir nemalonų kvapą. Nors ši būklė ne visada sukelia skausmą, ji gali progresuoti ir pažeisti visą nagą, sukelti diskomfortą dėvint avalynę ar atliekant kasdienę veiklą.
Grybelinis nagas, mediciniškai vadinamas onichomikoze, yra grybelinė nagų plokštelės, nago guolio arba odos po nagu infekcija. Pagrindiniai sukėlėjai yra dermatofitai (pvz., Trichophyton rubrum), tačiau gali dalyvauti ir mielės ar pelėsiai. Šie mikroorganizmai minta keratino baltymu, esančiu nago struktūroje. Infekcija prasideda, kai grybeliai patenka per nedidelius pjūvius ar įtrūkimus odoje, ypač jei nagai ilgai būna drėgni (pėdos, rankos). Pradžioje nago spalva pakinta - atsiranda gelsvų, balkšvų ar rudų dėmių. Vėliau nago plokštelė sustorėja, tampa trapi, gali sluoksniuotis ar net atsiskirti nuo nago guolio. Jei negydoma, infekcija gali apimti ir kitus nagus, taip pat sukelti antrines bakterines odos infekcijas. Grybelinis nagas nėra pavojingas gyvybei, tačiau gali būti didelio diskomforto šaltinis ir sumažinti gyvenimo kokybę, ypač jei pažeidžiami kojų nagai.
- Ilgalaikis pėdų buvimas drėgnoje aplinkoje (baseinai, dušai, saunos)
- Per ankšta arba blogai ventiliuojama avalynė
- Grybelinių infekcijų (pvz., sportininko pėda) plitimas nuo odos ant nagų
- Nedidelė nago trauma (pvz., prispaudimas, smūgis), kuri atveria kelią grybeliams
- Netinkama nagų priežiūra (per trumpi kirpimai, kirpimo įrankiai nešvarūs)
- Padidėjęs prakaitavimas
- Silpna imuninė sistema (ŽIV, vėžys, chemoterapija, transplantacija)
- Cukrinis diabetas - dėl sutrikusio kraujotakos ir padidėjusios infekcijų rizikos
- Periferinių kraujagyslių ligos (sumažėjusi kojų kraujotaka)
- Lėtinis odos pažeidimų gijimo sutrikimas
- Sisteminės ligos, mažinančios atsparumą infekcijoms
- Dažnas steroidinių ar imunosupresinių vaistų vartojimas
Prieš kreipiantis į gydytoją arba kaip papildomas gydymo priemones, galite imtis šių veiksmų: 1) Laikykite nagus sausus ir švarius - po plovimo kruopščiai nusausinkite, ypač tarpupirščius. 2) Naudokite priešgrybelinius tepalus ar lakus (pvz., clotrimazolio ar terbinafino) pagal instrukciją - jie gali sulėtinti grybelio plitimą, ypač ankstyvoje stadijoje. 3) Venkite avalynės, kuri sukelia prakaitavimą; rinkitės natūralių medžiagų (oda, medvilnė) batus ir kojines. 4) Reguliariai keiskite kojines, ypač jei jos drėgnos. 5) Nagus kirpkite tiesiai, šlifuokite storus nagus dilde (bet atsargiai, kad nežalotumėte odos). 6) Nenaudokite tų pačių manikiūro / pedikiūro įrankių ant sveikų ir užkrėstų nagų - juos dezinfekuokite. 7) Vonios kambaryje naudokite atskirą rankšluostį kojoms ir reguliariai jį skalbkite karštame vandenyje. Šios priemonės gali sumažinti diskomfortą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui, tačiau esant rimtesniems pažeidimams, vien namų gydymo gali nepakakti.
- Atsiranda staigus skausmas, paraudimas, tinimas ar pūlingos išskyros aplink nagą - tai gali rodyti bakterinę infekciją (paronichiją).
- Jaučiate karščiavimą ar šaltkrėtį - tai gali reikšti, kad infekcija plinta į gilesnius audinius ar kraują.
- Nagas visiškai atsiskiria nuo nago guolio arba nukrenta.
- Sergate cukriniu diabetu ir pastebite pėdos žaizdą, kuri negyja - yra didelė gangrenos rizika.
- Grybelinis nagas apima daugiau nei du nagus ir yra atsparus namų gydymo priemonėms.
- Jaučiate tirpimą, šaltį ar spalvos pakitimus kojoje / rankoje - gali būti kraujotakos sutrikimų požymis.
- Namų gydymo priemonės (kremai, lakai) nėra veiksmingos po 2-4 savaičių.
- Nagas tampa vis storesnis, trapus ir skausmingas nešiojant avalynę.
- Infekcija plinta į kitus nagus ar apie juos esančią odą.
- Pastebite, kad nago spalva keičiasi į juodą ar tamsiai žalią - galimas antrinis bakterinis užkrėtimas.
- Turite susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., gydotės nuo vėžio, persodintas organas) ir atsiranda nago pažeidimas.
