Dreba visas kūnas
Kai visas kūnas pradeda drebėti, tai gali būti tiek laikina reakcija į šaltį ar stresą, tiek rimtesnės sveikatos problemos signalas. Drebulys atsiranda, kai raumenys greitai susitraukinėja ir atsipalaiduoja - tai būdas kūnui gaminti šilumą ar reaguoti į pavojų. Svarbu įvertinti, ar drebulys yra pavienis epizodas, ar kartojasi, ir ar lydi kiti simptomai.
Viso kūno drebulys yra nevalingas ritmiškas raumenų judesys, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai. Fiziologiniu požiūriu, drebulys atsiranda, kai smegenų sritys, atsakingos už judesių koordinavimą (pvz., smegenėlės ir baziniai ganglijai), siunčia per daug impulsų raumenims. Tai gali būti organizmo būdas didinti kūno temperatūrą šaltomis sąlygomis (šalčio drebulys) arba streso hormono adrenalino išsiskyrimo pasekmė. Tačiau jei drebulys atsiranda be aiškios priežasties arba tęsiasi ilgai, jis gali rodyti neurologinius, medžiagų apykaitos ar kitus sveikatos sutrikimus. Svarbu atkreipti dėmesį į drebulio pobūdį: ar jis stiprus, ar silpnas, ar apima visas kūno dalis vienodai, ar tik tam tikras sritis.
- Šaltis - organizmas dreba, kad sušiltų
- Stresas, nerimas ar baimė - išsiskiria adrenalinas, sukeliantis raumenų įtampą ir drebėjimą
- Nuovargis ir miego trūkumas - išsekti raumenys gali pradėti drebėti
- Per didelis kofeino ar energetinių gėrimų kiekis - stimuliuoja nervų sistemą
- Alkoholis ar narkotinės medžiagos - jų vartojimas ar abstinencijos sindromas
- Karščiavimas - kūnas dreba, kad pakeltų temperatūrą kovodamas su infekcija
- Hipotermija - stiprus kūno atšalimas, kai temperatūra nukrenta žemiau 35°C
- Hipertirozė - per didelė skydliaukės veikla, sukelianti medžiagų apykaitos pagreitį ir drebulį
- Parkinsono liga - lėtinis neurologinis sutrikimas, sukeliantis ramybės drebulį
- Multiple sklerozė - autoimuninė liga, pažeidžianti nervų sistemą
- Cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas (hipoglikemija) - ypač pavojinga diabetikams
- Infekcinės ligos (pvz., sepsis, meningitas) - kūno reakcija į sunkią infekciją
- Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie antidepresantai, astmos vaistai gali sukelti drebulį
Jei drebulys nėra lydimas pavojingų simptomų, galite išbandyti šiuos veiksmus: 1) Jei šalta - apsirenkite šilčiau, naudokite antklodę, išgerkite šilto gėrimo (ne karšto). 2) Jei stresas - giliai kvėpuokite, pabandykite atsipalaiduoti, atlikite raminančius pratimus. 3) Jei nuovargis - pailsėkite, išsimiegokite. 4) Jei karščiavimas - pamatuokite temperatūrą, išgerkite skysčių, vartokite karščiavimą mažinančius vaistus (pvz., paracetamolį) pagal instrukciją. 5) Apribokite kofeino, alkoholio, nikotino vartojimą. 6) Jei drebulys susijęs su vaistais - pasitarkite su gydytoju dėl dozės koregavimo. Jei simptomas nepraeina per kelias valandas ar stiprėja, būtina kreiptis į medikus.
- Sąmonės netekimo ar alpimo
- Stipraus galvos skausmo, ypač jei jis prasidėjo staiga
- Sunkumo kalbėti, silpnumo vienoje kūno pusėje (gali rodyti insultą)
- Ūmaus krūtinės skausmo ar dusulio
- Karščiavimo virš 39°C, ypač jei kartojasi šaltkrėtis
- Sumišimo, dezorientacijos ar haliucinacijų
- Traumos ar kritimo prieš prasidedant drebuliu
- Drebulys trunka ilgiau nei kelias valandas ir nepraeina po poilsio
- Kartojasi reguliariai ar stiprėja
- Jaučiate silpnumą, nuovargį, svaigsta galva
- Pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą ar padažnėjusį širdies plakimą
- Vartojate vaistus, dėl kurių galėjo atsirasti drebulys
- Sergate lėtinėmis ligomis (diabetu, skydliaukės, neurologinėmis)
