Alerginis bėrimas
Alerginis bėrimas - tai odos reakcija į įvairius alergenus, pasireiškianti paraudimu, niežuliu, pūslelėmis ar dėmėmis. Tai vienas dažniausių alergijos simptomų, galintis atsirasti staiga arba palaipsniui. Bėrimas gali būti lokalizuotas (tik vienoje kūno vietoje) arba išplitęs, o jo intensyvumas priklauso nuo organizmo jautrumo konkretiems dirgikliams. Svarbu suprasti, kad alerginis bėrimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali signalizuoti apie sunkią sisteminę reakciją, pavyzdžiui, anafilaksiją.
Alerginis bėrimas atsiranda, kai imuninė sistema per daug reaguoja į išorinius ar vidinius alergenus - medžiagas, kurios paprastai yra nekenksmingos. Ši reakcija sukelia histamino ir kitų uždegiminių medžiagų išsiskyrimą, dėl ko kraujagyslės plečiasi, atsiranda patinimas, paraudimas ir niežulys. Odos ląstelės pradeda gaminti papildomus signalinius baltymus, kurie pritraukia baltuosius kraujo kūnelius, o tai dar labiau padidina uždegimą. Trumpai tariant, alerginis bėrimas yra kūno būdas parodyti, kad jis susidūrė su kažkuo, ką laiko grėsme. Ši apsauginė reakcija gali būti naudinga, kai reikia greitai pašalinti kenksmingas medžiagas, tačiau kai alergenai nėra pavojingi (pvz., maistas, dulkių erkutės, žiedadulkės), ji tampa nepatogia ir dažnai klaidinančia.
- Maisto alergenai: pienas, kiaušiniai, riešutai, soja, glitimas.
- Vaistai: antibiotikai (ypač penicilinas), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas.
- Kontaktiniai alergenai: lateksas, metalai (nikelis, kobaltas), kosmetikos priemonės, plovikliai, augalai (gebenė, dilgėlė).
- Aplinkos alergenai: žiedadulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos, pelėsiai.
- Fiziniai veiksniai: šaltis, karštis, saulės spinduliai (šviesinis bėrimas), vanduo (akvageninė dilgėlinė).
- Stresas ir hormoniniai pokyčiai - gali sustiprinti alerginę reakciją, nors tiesiogiai bėrimo nesukelia.
- Anafilaksija - sunki sisteminė alerginė reakcija, kai bėrimą lydi kvėpavimo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas.
- Serumo liga - reakcija į kai kuriuos vaistus ar injekcines vakcinas, pasireiškianti karščiavimu, sąnarių skausmu ir bėrimu.
- Erichėjimo sindromas (DRESS) - retas, bet pavojingas vaistų sukeltas sindromas, kai bėrimas plinta, pakyla kepenų fermentai, kyla karščiavimas.
- Autoimuninės odos ligos (pvz., vilkligė) - gali imituoti alerginį bėrimą, bet reikalauja ilgalaikio gydymo.
- Infekcinės ligos (tymai, raudonukė, vėjaraupiai) - bėrimą dažnai lydi karščiavimas, silpnumas.
Jei alerginis bėrimas nėra sunkus ir nėra kvėpavimo sutrikimų, galite imtis šių priemonių: 1) Nedelsiant pašalinkite žinomą ar įtariamą alergeną - nustokite vartoti įtariamą maistą, vaistus, pakeiskite kosmetiką arba išplaukite odą su švelniu muilu ir vėsiu vandeniu. 2) Naudokite nereceptinius antihistamininius vaistus (pvz., cetirizinas, loratadinas) pagal instrukciją - jie mažina niežulį ir bėrimo plitimą. 3) Vietiškai tepkite vėsinančius kremus ar losjonus (pvz., su kalaminu, alavijo geliu) - jie ramina odą ir mažina paraudimą. 4) Vartokite šaltus kompresus - ant niežtinčios odos uždėkite švarų, šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį 10-15 minučių. 5) Gerkite daug vėsaus vandens - tai padeda išplauti alergenus iš organizmo ir mažina uždegimą. 6) Vengkite karštų vonių, prausimosi šveitikliais ar agresyvių muilų - jie gali pabloginti bėrimą. 7) Jei bėrimą sukelia kontaktas su augalais (gebenė, dilgėlė), nedelsiant nuplaukite odą muiluotu vandeniu, o vėliau patepkite hidrokortizono tepalu (be recepto) trumpam laikui. 8) Jei niežulys labai stiprus, galima trumpai vartoti geriamuosius antihistaminikus su raminamuoju poveikiu (difenhidraminas), bet tik prieš miegą, nes jie sukelia mieguistumą. 9) Stebėkite bėrimo raidą - jei per 24 valandas jis pradeda trauktis ir niežulys mažėja, papildomo gydymo nereikia. Atminkite: namų priemonės tinka tik lengviems atvejams. Jei bėrimas plečiasi, atsiranda pūslių ar didėja skausmas, būtina kreiptis į gydytoją.
- Pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, užkimimas arba jausmas, kad gerklė spaudžiasi.
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas (Kvinkės edema).
- Sąmonės netekimas, alpimas, stiprus galvos svaigimas.
- Greitas, silpnas pulsas, kraujospūdžio kritimas (šoko požymiai).
- Bėrimas, atsiradęs kartu su karščiavimu, vėmimu, pilvo skausmu ar traukuliais.
- Bėrimas plinta labai greitai, apima didelę kūno dalį (pvz., daugiau nei 50 % odos paviršiaus).
- Atsiranda skausmingos pūslės, opos arba oda pradeda luptis (galimas Stivenso-Džonsono sindromas).
- Bėrimą lydi aukštas karščiavimas (>39 °C), sąnarių skausmas, bendras silpnumas.
- Bėrimas neišnyksta per 2-3 dienas, nepaisant namų priemonių.
- Pastebite pūlių, šlapiuojančių plotų ar kitų infekcijos požymių (padidėję limfmazgiai).
- Bėrimas atsirado išgėrus naują vaistą - nutraukite vaisto vartojimą ir nedelsdami kreipkitės.
- Jei bėrimas susijęs su sunkia alergine reakcija anksčiau (anafilaksija), būtina vertinti kaip skubų atvejį.
- Vaikams iki 1 metų, nėščiosioms ar vyresnio amžiaus žmonėms - jie yra didesnės rizikos grupėje.
