Ūžimas ausyse
Ūžimas ausyse (lot. tinnitus) - tai garsų, tokių kaip zvimbimas, švilpimas, šnypštimas, dūzgimas ar net muzikos garsų, girdėjimas, kai išorinės garso šaltinio nėra. Tai ne liga, o simptomas, rodantis tam tikrus kūno pokyčius klausos sistemoje ar kraujotakoje.
Ūžimas ausyse atsiranda, kai smegenys interpretuoja signalus iš klausos sistemos ar kraujotakos kaip garsą, nors realaus garso nėra. Tai gali būti sukelta pažeistų plaukinių ląstelių vidinėje ausyje, kraujotakos sutrikimų, raumenų mėšlungio ar net smegenų veiklos pokyčių. Ūžimas gali būti subjektyvus (girdi tik pacientas) arba retai objektyvus (gali girdėti ir gydytojas). Jis gali būti laikinas arba lėtinis, vienoje ar abiejose ausyse. Svarbu suprasti, kad ūžimas nėra pavojingas pats savaime, tačiau gali signalizuoti apie pagrindinę problemą, kurią reikia įvertinti.
- Sunkus fizinis ar psichologinis nuovargis - gali laikinai padidinti klausos jautrumą.
- Audiologinis triukšmas - ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje (koncertai, ausinės).
- Vaistai - kai kurie antibiotikai, priešuždegiminiai vaistai ar diuretikai gali sukelti ūžimą.
- Sieros kamštis - užsikimšusi ausies landa keičia slėgį ir sklindančius garsus.
- Su amžiumi susijęs klausos pablogėjimas (presbiakuzė).
- Pablogėjusi kraujotaka dėl streso, kofeino ar nikotino.
- Meniéro liga - vidinės ausies liga, sukelianti galvos svaigimą, klausos praradimą ir ūžimą.
- Ausies trauma ar infekcija - pavyzdžiui, otitas ar būgnelio plyšimas.
- Kraujotakos sistemos sutrikimai - aukštas kraujospūdis, arterijų susiaurėjimas (aterosklerozė) ar navikai (pavyzdžiui, glomus tumor).
- Klausos nervo pažeidimas - pavyzdžiui, neuroma (gerybinis navikas ant klausos nervo).
- Galvos ar kaklo traumos - gali paveikti klausos takus.
- Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai - raumenų įtampa gali spinduliuoti į ausį.
- Autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė) rečiau gali sukelti ūžimą.
Jei ūžimas nėra intensyvus, nėra skausmo, klausos pablogėjimo ar svaigimo, galite išbandyti šiuos būdus: 1) Poilsis ir atsipalaidavimas - stresas ir nuovargis dažnai sustiprina ūžimą, todėl meditacija ar gilus kvėpavimas gali palengvinti. 2) Triukšmo mažinimas - vengti stiprių garsų, naudoti ausų kištukus triukšmingoje aplinkoje. 3) Baltasis triukšmas - tylus foninis garsas (pavyzdžiui, ventiliatorius ar specialios programėlės) gali užmaskuoti ūžimą. 4) Kofeino, alkoholio ir nikotino mažinimas - šios medžiagos gali sutrikdyti kraujotaką ir padidinti ūžimą. 5) Ausų higiena - atsargiai valyti ausis, nenaudoti vatos pagaliukų giliai. 6) Miego higiena - užtikrinti tamsų, tylų kambarį ir reguliarų miego ritmą. 7) Jei įtariate sieros kamštį, galite naudoti ausų lašus (pavyzdžiui, alyvuogių aliejų), tačiau geriau pasikonsultuoti su gydytoju. Jei ūžimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba stiprėja, kreipkitės į specialistą.
- Ūminis vienpusis klausos praradimas ar staigus klausos pablogėjimas (gali reikšti ausies kraujotakos sutrikimą).
- Stiprus galvos svaigimas ar pusiausvyros praradimas (Menjéro liga, insulto požymiai).
- Skausmas ausyje ar išskyros (kraujas, pūliai) - rodo infekciją ar traumą.
- Ūžimas atsiranda po galvos traumos - galimas vidinės ausies sukrėtimas ar žaizda.
- Girdimi pulsuojantys garsai, atitinkantys širdies ritmą (objektyvus tinnitus) - gali rodyti kraujagyslių problemą (aneurizmą, aterosklerozę).
- Veido raumenų tirpimas ar silpnumas, dvigubas matymas, sutrikusi kalba - insulto ar klausos nervo pažeidimo požymiai.
- Ūžimas kartu su karščiavimu, šaltkrėčiu - sisteminės infekcijos požymis.
- Sąmonės sutrikimai, alpimas.
