Šlapinimasis į lovą
Šlapinimasis į lovą, dar vadinamas naktine enureze, yra nevalingas šlapimo išsiskyrimas miego metu. Dažniausiai tai pasireiškia vaikams, tačiau gali varginti ir suaugusiuosius. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, svarbu suprasti priežastis ir žinoti, kada reikia kreiptis į gydytoją.
Šlapinimasis į lovą yra nevalingas šlapimo pūslės išsituštinimas miego metu, dažniausiai giliausios miego fazės metu. Organizmas nespėja laiku pabusti, kai šlapimo pūslė prisipildo. Fiziologiškai tai gali būti susiję su nepakankama antidiuretinio hormono (ADH) gamyba naktį, dėl to inkstai gamina daugiau šlapimo nei įprastai. Taip pat gali būti maža šlapimo pūslės talpa arba lėtas šlapinimosi reflekso brendimas. Suaugusiesiems tai gali rodyti stresą, šlapimo takų infekcijas ar kitas medicinines problemas.
- Paveldimumas - jei tėvai vaikystėje šlapinosi į lovą, didesnė tikimybė, kad ir vaikas turės šią problemą.
- Nepakankama antidiuretinio hormono (ADH) gamyba naktį - organizmas gamina per mažai hormono, kuris slopina šlapimo gamybą.
- Gilus miegas - vaikas tiesiog nepabunda, kai šlapimo pūslė pilna.
- Per maža šlapimo pūslė - ji negali sulaikyti viso nakties metu pagaminamo šlapimo.
- Per didelis skysčių vartojimas prieš miegą arba kofeino turintys gėrimai.
- Stresas ar emociniai pokyčiai - pvz., mokyklos pradžia, skyrybos šeimoje.
- Šlapimo takų infekcija - dažnai lydima skausmingo šlapinimosi, karščiavimo.
- Cukrinis diabetas - gausus šlapinimasis dieną ir naktį, troškulys, svorio kritimas.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas - išsiplėtusi tiesioji žarna spaudžia šlapimo pūslę.
- Miego apnėja - sutrikęs kvėpavimas miego metu gali sukelti naktinį šlapinimąsi.
- Neurologinės problemos - stuburo ar nervų sistemos sutrikimai.
- Anatomiai šlapimo takų defektai - reta, bet galima.
Prieš kreipiantis į gydytoją, galite išbandyti šiuos veiksmus: apribokite skysčių vartojimą 1-2 valandas prieš miegą, ypač vengiant gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų. Skatinkite reguliarų šlapinimąsi prieš miegą. Įveskite „šlapinimosi pagal laikrodį“ įprotį - pabudinkite vaiką šlapintis po 2-3 valandų nuo užmigimo. Naudokite apsauginius čiužinių užvalkalus ir šlapimą sugeriančias kelnaites - tai sumažina nerimą ir palengvina valymą. Svarbu išlaikyti ramią atmosferą - nebarkite ir nebaudinkite vaiko, nes tai gali sustiprinti problemą. Skatinkite dienos metu gerti pakankamai vandens, bet ne prieš pat miegą. Taip pat galima vesti „sausų naktų“ kalendorių ir skirti mažus apdovanojimus už pažangą.
- Šlapinimasis į lovą prasidėjo staiga po ilgo sauso periodo (ypač suaugusiesiems ar vyresniems vaikams).
- Kartu jaučiamas skausmas ar deginimas šlapinantis.
- Pastebimas kraujas šlapime.
- Karščiavimas, nugaros skausmas ar šlapimo nelaikymas ir dienos metu.
- Stiprus troškulys, gausus šlapinimasis ir svorio kritimas.
- Šlapinimasis į lovą tęsiasi vyresniems nei 7 metų vaikams nepaisant bandymų gydyti namuose.
- Jei vaikui jau 5 metai ir šlapinimasis į lovą kartojasi dažniau nei 2 kartus per savaitę.
- Jei šlapinimasis į lovą sukelia rimtų socialinių ar emocinių problemų.
- Jei kartu yra lėtinis vidurių užkietėjimas.
- Jei nėra jokios pagerėjimo po 3 mėnesių namų priežiūros.
