Saulės dėmės
Saulės dėmės (dar vadinamos lentigo solaris arba senilinėmis dėmėmis) yra plokščios, rusvos arba šviesiai rudos spalvos odos sritys, kurios atsiranda ilgalaikio ir intensyvaus saulės poveikio vietose. Jos nėra pavojingos, tačiau gali būti painiojamos su rimtesniais odos pakitimais, pvz., piktybiniais navikais. Šiame gide išsiaiškinsite, kas tai per reiškinys, ar reikia dėl jų nerimauti ir ką daryti, jei jūsų odoje atsirado tokių dėmių.
Saulės dėmės yra gerybiniai odos pigmentacijos pokyčiai, atsirandantys dėl kumuliatyvinio saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Ilgai veikiant saulei, odos melanocitai (ląstelės, gaminančios pigmentą melaniną) pradeda gaminti daugiau melanino, kad apsaugotų odą. Tai ir sukelia tolygias, tamsias dėmes, kurios dažniausiai atsiranda ant veido, rankų, pečių, dekoltė ir kitų saulei atvirų kūno vietų. Nors saulės dėmės nėra kenksmingos pačios savaime, jos yra odos fotosenėjimo požymis ir signalas, kad jūsų oda buvo per daug veikiama saulės. Dažniausiai jos pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, ypač po 40-50 metų, ir dažniau turintiems šviesią odą. Visgi jaunesni žmonės, dažnai lankantys soliariumus ar dirbantys lauke, taip pat gali susidurti su šia problema. Svarbu suprasti, kad saulės dėmės nėra tos pačios, kas strazdanos (ephelides) arba melanomos - jos yra paviršinės ir nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, tačiau bet kokie odos darinių kitimai (dydžio, formos, spalvos kaita, kraujavimas, niežėjimas) turi būti įvertinti gydytojo dermatologo.
- Ilgalaikis saulės poveikis be tinkamos apsaugos (kremų nuo saulės, drabužių).
- Natūralus odos senėjimo procesas - su amžiumi oda sunkiau atsinaujina ir kaupia pigmentą.
- Genetinis polinkis - jei tėvai turi daug saulės dėmių, didesnė tikimybė, kad jų atsiras ir jums.
- Hormoniniai pokyčiai - nėštumo, menopauzės ar hormoninės kontracepcijos metu melanino gamyba gali suintensyvėti.
- Fototoksiniai ar fotoalerginiai vaistai - kai kurie antibiotikai, diuretikai, antidepresantai gali didinti odos jautrumą saulei.
- Piktybinė melanoma - pavojingiausias odos vėžio tipas, kuris gali atrodyti kaip tamsi dėmė, bet dažnai būna asimetriška, turi nelygius kraštus, skirtingas spalvas (juoda, raudona, pilka) ir gali keistis per kelis mėnesius.
- Bazalinių ląstelių karcinoma - dažniausias odos vėžys, kuris gali pasireikšti kaip perlamutrinė arba vaškinė dėmė, kartais su kraujuojančia opa.
- Aktininė keratozė - priešvėžinis odos pakitimas, šiurkštus, pleiskanojantis, dažnai rausvas arba rudas, kuris gali virsti plokščialąsteline karcinoma.
- Lentigo maligna - lėtai progresuojanti melanoma in situ (pradinė stadija), atsirandanti ant saulės pažeistos odos, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms.
Jei esate tikri, kad jūsų odos dėmės yra gerybinės saulės dėmės (jas patvirtino arba bent jau apžiūrėjo dermatologas), galite imtis šių naminių priemonių, kad sumažintumėte jų matomumą ir išvengtumėte naujų: 1. Apsauga nuo saulės: Kiekvieną dieną (net per debesis) naudokite plataus spektro apsauginį kremą su SPF 30-50 ant veido ir kitų atvirų odos vietų. Tai efektyviausias būdas neleisti dėmėms tamsėti. 2. Švelnus odos šviesinimas: Nereceptinės priemonės su vitaminais C, E, niacinamidu, kojine rūgštimi arba hidrochinonu (pastarasis - tik pagal gydytojo rekomendaciją) gali padėti pašviesinti dėmes. Naudokite tik pagal instrukcijas ir venkite per daug agresyvių produktų, kad nesudirgintumėte odos. 3. Cheminiai šveitikliai: Kaukės ar serumai su glikolio, pieno arba salicilo rūgštimi gali padėti atnaujinti viršutinį odos sluoksnį ir palaipsniui šviesinti pigmentines dėmes. 4. Drėkinimas: Reguliariai drėkinkite odą, kad ji būtų sveika ir mažiau linkusi kaupti pigmentą. 5. Lazerinės procedūros: Tik pas dermatologą - IPL (intensity pulsed light) arba frakcinis lazeris gali gerokai sumažinti saulės dėmes, tačiau šias procedūras turi atlikti tik kvalifikuotas specialistas. 6. Venkite soliariumų - jie skatina pigmentaciją ir odos senėjimą. 7. Stebėkite, ar dėmės nekinta - jei pastebėjote, kad dėmė pradėjo augti, keisti formą, spalvą, niežėti, kraujuoti - nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Šios namų priemonės gali padėti kosmetiškai, tačiau tikrai nepakeis medikų konsultacijos, jei dėmė sukelia abejonių.
- Dėmė pradėjo greitai didėti arba keisti formą (tapo asimetriška, nelygiais krašteliais).
- Spalva nevienoda - yra keli atspalviai: tamsiai ruda, juoda, rausva, pilka, balta.
- Dėmė pradėjo niežti, skaudėti, kraujuoti arba padengėsi pluta.
- Atsirado nauja dėmė ant odos, kuri anksčiau nebuvo veikiama saulės (pvz., ant sėdmenų, pado, po nagais).
- Jūsų dėmė atrodo kaip „bjaurusis ančiukas“ - kitaip nei visos kitos jūsų dėmės.
- Pastebėjote kitimą jau esamoje dėmėje - ji pradėjo kilti virš odos paviršiaus arba atsirado mazgelis.
- Jūs turite daugiau nei 50 apgamų arba yra buvę odos vėžio atvejų šeimoje (ypač melanoma).
- Po saulės vonių ar soliariumo atsirado karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas - tai gali reikšti sisteminę infekciją arba retą pavojingą reakciją.
- Jei dėmė pradėjo staiga kraujuoti ir kraujavimo negalima sustabdyti.
- Jei atsirado staigus odos pakitimas kartu su sąmonės sutrikimu, stipriu galvos skausmu, karščiavimu (>38°C) ar kvėpavimo sunkumais - tai gali reikšti alerginę reakciją ar infekciją.
- Jei po traumos (pvz., įpjovimo) dėmė pradėjo labai tamsėti ir skaudėti - gali būti poodinė hematoma arba infekcija.
- Jei dėmiai atsiranda ant viso kūno staiga ir kartu su niežėjimu, patinimu ar pūslėmis - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija (pvz., Stivenso-Džonsono sindromas) arba vėjaraupiai suaugusiajam.
