Pūslelės ant odos
Pūslelės ant odos - tai nedideli, skysčiu užpildyti dariniai, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jos gali būti pavienės ar daugybinės, niežtinčios, skausmingos arba neskausmingos. Dažniausiai pūslelės yra laikinas odos pažeidimas, tačiau kai kuriais atvejais gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą.
Pūslelės susidaro, kai viršutinis odos sluoksnis (epidermis) atsiskiria nuo apatinių sluoksnių ir tarp jų susikaupia skysčio. Šis skystis gali būti skaidrus, pūlingas arba kruvinas, priklausomai nuo priežasties. Organizmas taip reaguoja į įvairius dirgiklius: trintį, nudegimus, alerginius veiksnius, virusines infekcijas ar autoimuninius procesus. Pūslelių atsiradimas yra apsauginis mechanizmas, kuriuo bandoma izoliuoti pažeistą vietą ir apsaugoti gilesnius audinius.
- Trintis ar spaudimas (pavyzdžiui, nuo avalynės ar įrankių)
- Nudegimai (terminiai, saulės, cheminiai)
- Alerginė reakcija (nuo augalų, vaistų, kosmetikos)
- Virusinės infekcijos (pūslelinė, vėjaraupiai, juostinė pūslelinė)
- Kontaktinis dermatitas (dirginančios medžiagos)
- Autoimuninės odos ligos (pemfigus, buliozinis pemfigoidas)
- Bakterinės infekcijos (stafilokokinė, streptokokinė - impetigo)
- Sisteminės ligos (diabetas, inkstų nepakankamumas)
- Grybelinės infekcijos
- Vaistų sukeltos reakcijos (Stivenso-Džonsono sindromas)
Daugeliu atvejų pūsleles galima gydyti namuose, jei nėra infekcijos požymių. Svarbiausia - nebraižyti ir nespausti pūslelių, kad būtų išvengta antrinės infekcijos. Pūslelę galima uždengti steriliu tvarsčiu, kad apsaugotumėte nuo trinties. Jei pūslelė yra skausminga, galima dėti šaltą kompresą (ne ledą tiesiai ant odos). Venkite pūslelių atidarymo - natūrali oda yra geriausias barjeras nuo užkrėtimų. Esant niežėjimui, galima naudoti antihistamininius kremus arba geriamuosius vaistus. Jei pūslelė atsiveria savaime, nuvalykite švariu vandeniu ir muilu, užtepkite antiseptiku (pvz., povidono jodu) ir uždėkite sterilią marlę. Dėl saulės nudegimų naudokite drėkinamuosius losjonus su alaviju. Venkite karštų vonių ir stiprių chemikalų.
- Karščiavimas (>38°C) be aiškios priežasties
- Pūslelės sparčiai plinta arba didėja
- Pūslelių turinys tampa drumstas, pūlingas arba kraujingas
- Aplinkinė oda parausta, patinsta, karšta liesti (infekcijos požymiai)
- Stiprus skausmas, deginimas ar niežėjimas, trikdantis miegą
- Pūslelės atsiranda po vaistų vartojimo (galima sunki alerginė reakcija)
- Pūslelės burnoje, akyse, lytiniuose organuose
- Bendras silpnumas, raumenų skausmai, sąmonės drumstumas
- Pūslelės atsirado po kontakto su galimai nuodingais augalais ar cheminėmis medžiagomis
- Pūslelės neišnyksta per 1-2 savaites
- Kartojasi periodiškai
- Sergate lėtinėmis ligomis (diabetas, imunodeficitas)
