Nedidelės mėnesinės

Nedidelės mėnesinės (oligomenorėja) - tai būklė, kai moters mėnesinių kraujavimas yra silpnesnis, trumpesnis ar retesnis nei įprasta. Šis simptomas gali sukelti nerimą, tačiau dažnai jis yra laikinas ir susijęs su hormoniniais pokyčiais, stresu ar gyvenimo būdu. Vis dėlto svarbu žinoti, kada nedidelės mėnesinės gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ligos ar hipofizės navikai. Pastebėjus ilgalaikį pokytį, būtina kreiptis į ginekologą dėl išsamaus ištyrimo, ypač jei tai derinama su kitais simptomais, pvz., nuovargiu, svorio pokyčiais ar plaukų slinkimu.

Nedidelės mėnesinės (oligomenorėja) - tai būklė, kai mėnesinių kraujavimas yra mažesnis nei įprasta (mažiau nei 30 ml per visą ciklą), trumpesnis (mažiau nei 3 dienos) arba ciklas ilgesnis nei 35 dienos. Fiziologiškai tai atspindi gimdos gleivinės (endometriumo) atsako į hormonus sumažėjimą. Estrogenas skatina endometriumo augimą, o progesteronas jį stabilizuoja ir paruošia atsidalijimui; jei progesterono nepakanka (dėl neovuliacijos), endometriumas būna plonas ir atsiskiria silpnai. Tai gali lemti padidėjusi prolaktino koncentracija, kuri slopina gonadotropinų išskyrimą ir ovuliaciją. Taip pat skydliaukės hormonai veikia lytinių hormonų metabolizmą - hipotirozė dažnai sukelia oligomenorėją, o hipertirozė gali sukelti gausesnį kraujavimą. Svarbu atskirti fiziologinius pokyčius (brendimo metu, perimenopauzėje) nuo patologinių. Besikartojančios nedidelės mėnesinės gali rodyti anovuliaciją, kas sumažina vaisingumą. Klinikinis vertinimas apima hormonų tyrimus (FSH, LH, prolaktiną, skydliaukės hormonus, testosteroną), ultragarsą, o kartais ir hipofizės magnetinį rezonansą. Moterims, turinčioms šią būklę, gali padidėti endometriumo hiperplazijos rizika dėl ilgalaikio estrogeno poveikio be progesterono antagonizmo.

Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
  • Hormoniniai pokyčiai paauglystėje ir perimenopauzėje - natūralūs estrogeno ir progesterono svyravimai, dar nereguliarus ciklas.
  • Stresas, emocinė įtampa - padidėjusi kortizolio koncentracija slopina hipotalamino-hipofizės-kiaušidžių ašį, sumažindama ovuliacijos dažnį.
  • Per didelis fizinis krūvis (pvz., intensyvus sportas, maratonų bėgimas) - ypač jei kūno riebalų masė maža, gali sutrikti ciklas.
  • Piktybinis svorio kritimas ar valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija) - sumažėjusi riebalinio audinio masė mažina estrogeno gamybą.
  • Kontraceptikų vartojimas - hormoniniai kontraceptikai gali sukelti silpnas mėnesines arba jų nebuvimą dėl estrogeno ir progesterono poveikio.
  • Mitybos trūkumai - geležies, vitamino D, cinko, vitamino B12 deficitas gali paveikti mėnesinių ciklą ir anovuliaciją.
  • Lėtinis miego trūkumas - sutrikdytas cirkadinis ritmas veikia melatonino ir lytinių hormonų reguliaciją.
  • Kai kurie vaistai, pvz., antidepresantai, antipsichotikai, gali padidinti prolaktino lygį.
Rimtos ligos ar signalai, reikalaujantys gydytojo dėmesio
  • Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) - dažniausia oligomenorėjos priežastis, susijusi su androgenų pertekliumi, insulino rezistencija ir ovuliacijos sutrikimais.
  • Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas (primarinis kiaušidžių nepakankamumas) - kiaušidės nustoja normaliai funkcionuoti iki 40 metų, padidėjęs FSH lygis.
  • Skydliaukės ligos (hipotirozė ar hipertirozė) - abi gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, bet hipotirozė dažniau sukelia oligomenorėją.
  • Prolaktinoma (hipofizės navikas) - padidėjusi prolaktino koncentracija slopina ovuliaciją, gali sukelti galaktorėją (pieno tekėjimą).
  • Endometriumo pažeidimai (Ashermano sindromas) - randai gimdoje po gimdos kiuretažo ar infekcijų, sukeliantys menstruacijų trūkumą.
  • Lėtinės ligos - cukrinis diabetas, virškinimo trakto uždegiminės ligos (pvz., Krono liga), inkstų ar kepenų nepakankamumas.
  • Sindromas Cushing (padidėjęs kortizolis) - gali sukelti androgenų perteklių ir ovuliacijos sutrikimus.
  • Ankstyvas nėštumas - kartais pasireiškia tepimu, klaidingai interpretuojamu kaip silpnos mėnesinės.

Jei nedidelės mėnesinės yra nereguliarios arba atsirado trumpalaikiai, galite imtis šių veiksmų: 1) Registruokite mėnesinių ciklą - padės nustatyti, ar tai atsitiktinis epizodas, ar besikartojantis modelis. Naudokite programėlę ar kalendorių, fiksuokite kraujavimo dienas ir intensyvumą. 2) Mažinkite stresą - praktikuokite jogą, meditaciją, gilius kvėpavimo pratimus (pvz., 4-7-8 metodas), masažą. 3) Užtikrinkite subalansuotą mitybą - pakankamai geležies (raudona mėsa, lapiniai žalumynai, ankštiniai), vitaminų A (morkos, saldžiosios bulvės), C (citrusai, paprikos), D (riebi žuvis, saulės vonios), cinko (moliūgų sėklos, jautiena). 4) Venkite per didelio fizinio krūvio - jei intensyviai sportuojate, sumažinkite apimtį arba pailsėkite; tinka vidutinio intensyvumo veikla, pvz., ėjimas, plaukimas. 5) Pakankamas miegas (7-9 val.) padeda reguliuoti hormonus, ypač melatoniną ir leptiną. 6) Jei vartojate kontraceptikus, pasitarkite su gydytoju dėl alternatyvų - kartais padeda kitokio tipo tabletės. 7) Svorio palaikymas normos ribose - tiek per mažas, tiek per didelis svoris gali paveikti ciklą; siekite KMI 18,5-24,9. 8) Šilti kompresai ant pilvo apačios gali padėti sumažinti diskomfortą, pagerinti kraujotaką. 9) Naminiai augalai - ramunėlių, mėtų, imbiero arbata turi švelnų raminamąjį poveikį, bet jie nepakeičia gydytojo konsultacijos. 10) Atsisakykite per didelio kofeino ir alkoholio kiekio - jie gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Jei po 2-3 ciklų savipagalba nepadeda, kreipkitės į ginekologą.

Pavojingi simptomai, kuriems esant reikia skubios pagalbos
  • Stiprus, staigus pilvo ar dubens skausmas, ypač vienašalis - gali rodyti kiaušidžių cistos plyšimą ar negimdinį nėštumą.
  • Kraujavimas po menopauzės (kai mėnesinės nebuvo ilgiau nei 12 mėnesių) - tai reikalauja skubaus ginekologo ištyrimo onkologijai atmesti.
  • Gausus kraujavimas, kai per 1 valandą įklotas ar tamponas peršlapsta, arba kraujavimas su krešuliais didesniais nei 2,5 cm.
  • Galvos svaigimas, alpimas, silpnumas, širdies plakimas - gali rodyti ūmią anemiją dėl kraujavimo.
  • Karščiavimas kartu su skausmu - gali signalizuoti apie dubens uždegiminę ligą (PID) ar abortą.
  • Staigus mėnesinių nutrūkimas po apsaugoto lytinio akto - būtina atmesti nėštumą (net jei naudota kontracepcija).
  • Neįprastos išskyros su nemaloniu kvapu, niežuliu - gali būti infekcija.
Kada verta kuo greičiau susitarti su ginekologu
  • Nedidelės mėnesinės tęsiasi 2-3 ciklus iš eilės be aiškios priežasties, ypač jei ciklas buvo reguliarus.
  • Jaučiate nuovargį, patinimą, plaukų slinkimą, veido plaukų augimą, spuogus - hormonų disbalanso požymiai.
  • Planuojate nėštumą ir ciklas nereguliarus - gali reikėti ovuliacijos indukcijos.
  • Jums jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 45 metų ir ciklas staiga pasikeitė.
  • Kartu stebimi galvos skausmai, regos sutrikimai - gali rodyti hipofizės naviką.
  • Svorio pokyčiai be aiškios priežasties (staigus augimas ar kritimas).

Susiję tyrimai su Nedidelės mėnesinės

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).