Naktinis šlapinimasis
Naktinis šlapinimasis (nokturija) - tai būklė, kai žmogus pabunda naktį norėdamas šlapintis, o tai gali sutrikdyti miego kokybę ir dienos savijautą. Kartais tai laikina reakcija į gyvenimo būdą, tačiau gali rodyti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus. Šis gidas padės suprasti, kodėl taip nutinka, ką galite padaryti patys ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Naktinis šlapinimasis - tai ne liga, o simptomas, kai organizmo šlapimo gamyba naktį viršija normalų kiekį arba sutrinka pūslės talpa. Sveikam žmogui naktį išsiskiria mažiau šlapimo, nes smegenyse išsiskiria antidiurezinis hormonas (ADH), kuris mažina inkstų veiklą. Esant nokturijai, šis mechanizmas sutrinka: gali būti per mažai ADH, per didelis skysčių vartojimas prieš miegą, pūslės dirglumas ar šlapimo takų infekcija. Taip pat organizmas gali bandyti pašalinti skysčių perteklių dėl širdies ar inkstų funkcijos pokyčių. Svarbu suprasti, kad pavienis epizodas nėra pavojingas, tačiau reguliarus naktinis šlapinimasis (daugiau nei 1-2 kartus per naktį) jau reikalauja dėmesio.
- Per didelis skysčių ar gėrimų (ypač kofeino, alkoholio) vartojimas prieš miegą.
- Amžiniai pokyčiai - vyresniame amžiuje pūslės talpa mažėja, o naktinė šlapimo gamyba gali padidėti.
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (nuo aukšto kraujospūdžio) ar raminamieji.
- Nėštumas - dėl hormoninių pokyčių ir spaudimo pūslei.
- Stresas ar nerimas - gali sukelti pūslės raumenų įtampą ir dažnesnį norą šlapintis.
- Šlapimo takų infekcija (dažnai lydima deginimo, skausmo, karščiavimo).
- Cukrinis diabetas (ypač jei naktinis šlapinimasis kartu su nuolatiniu troškuliu, svorio kritimu).
- Prostatos padidėjimas (vyrams), kuris spaudžia šlaplę ir neleidžia pilnai ištuštinti pūslės.
- Širdies nepakankamumas - dėl to organizme kaupiasi skysčiai, kurie naktį imami šalinti per inkstus.
- Inkstų ligos (sumažėjęs gebėjimas koncentruoti šlapimą).
- Miego apnėja - sutrikęs kvėpavimas gali padidinti naktinę šlapimo gamybą.
Prieš kreipdamiesi į gydytoją, išbandykite šiuos savarankiškus veiksmus: Apribokite skysčių vartojimą likus 2-3 valandoms iki miego. Venkite kofeino (kava, arbata, kolos) ir alkoholio vakare - jie dirgina pūslę. Šlapinkitės prieš pat miegą, kad pūslė būtų tuščia. Jei vartojate diuretikus, pasitarkite su gydytoju dėl jų vartojimo laiko - galbūt juos galima gerti ryte. Dienos metu gerkite pakankamai vandens (apie 1,5-2 litrus), bet stenkitės, kad didžioji dalis būtų iki 18 val. Taip pat svarbu stebėti, ar nėra kitų simptomų - jei naktinis šlapinimasis atsiranda kartu su kojų tinimu, dusuliu ar nuovargiu, gali būti širdies problemų. Veskite dienoraštį, kiek kartų naktį šlapinatės, kad vėliau parodytumėte gydytojui. Poilsis ir streso mažinimas taip pat gali padėti, nes nervinė įtampa veikia pūslės raumenis.
- Kraujas šlapime (rožinė, raudona ar ruda spalva).
- Stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje ar šlapinantis.
- Karščiavimas (temperatūra aukštesnė nei 38°C), ypač kartu su šaltkrėčiu.
- Staigus šlapimo nelaikymas arba visiškas negalėjimas šlapintis (ūmus šlapimo susilaikymas).
- Nekontroliuojamas troškulys, svorio kritimas, nuovargis (diabeto požymiai).
- Kojų ar kulkšnių tinimas, dusulys gulint (galima širdies ar inkstų problema).
- Naktinis šlapinimasis atsiranda po galvos traumos ar smegenų operacijos (galimi hormoniniai pokyčiai).
