Knarkimas naktį
Knarkimas naktį - tai garsas, kurį žmogus skleidžia miegodamas dėl dalinio viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo. Jis atsiranda, kai oras sunkiai praeina pro susiaurėjusius kvėpavimo takus, o minkštieji audiniai vibruoja. Nors dažnai laikomas nekenksmingu, knarkimas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip miego apnėja. Šis gidas padės suprasti, ką reiškia knarkimas, kada jis pavojingas ir kaip galima sau padėti.
Knarkimas naktį yra kvėpavimo takų vibracijos garsas, atsirandantis miego metu. Miegant raumenys atsipalaiduoja, įskaitant gerklės ir liežuvio raumenis, todėl kvėpavimo takai gali susiaurėti. Kai pro susiaurėjusį tarpą prateka oras, minkštieji audiniai (minkštasis gomurys, uvula, tonzilės) vibruoja ir sukuria būdingą garsą. Kuo siauresnis tarpas, tuo garsesnis knarkimas. Šis reiškinys gali būti laikinas (pavyzdžiui, peršalus) arba lėtinis, rodantis anatominius ar funkcinius kvėpavimo takų pakitimus.
- Miego poza (ypač ant nugaros - liežuvis ir gomurys lengviau blokuoja kvėpavimo takus)
- Antsvoris ar nutukimas (riebalinis audinys aplink kaklą spaudžia kvėpavimo takus)
- Alkoholio ar raminamųjų vartojimas prieš miegą (jie atpalaiduoja raumenis)
- Nosies užgulimas dėl alergijos, peršalimo ar sinusų infekcijos
- Rūkymas (dirgina ir uždegina kvėpavimo takų gleivinę)
- Fiziologiniai veiksniai: siauri kvėpavimo takai, gomurio pailgėjimas, didelės tonzilės
- Obstrukcinė miego apnėja (OMAS) - miego metu kvėpavimas periodiškai sustoja 10 sekundžių ir ilgiau
- Nosies polipai arba išlinkusi nosies pertvara
- Padidėjusios tonzilės ar adenoidai (ypač vaikams)
- Skydliaukės sutrikimai (hipotirozė gali sukelti audinių paburkimą)
- Neurologinės ligos, pažeidžiančios rijimo ar kvėpavimo raumenų kontrolę
Jei knarkimas nėra labai stiprus ir nesijaučiate pavargęs dienos metu, galite išbandyti šiuos savipagalbos būdus: 1) Miegokite ant šono - tai padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus. Galite pasiūti pagalvę su kamuoliuku nugaroje, kad neapsiverstumėte ant nugaros. 2) Venkite alkoholio ir sunkių valgių bent 3 valandas prieš miegą. 3) Stenkitės mesti rūkyti - dūmai dirgina gleivinę. 4) Palaikykite sveiką svorį - net nedidelis svorio sumažėjimas gali žymiai sumažinti knarkimą. 5) Naudokite nosies pleistrus arba drėkintuvą, jei kambaryje oras sausas. 6) Jei turite alergiją, stenkitės pašalinti alergenus (dulkes, naminių gyvūnų pleiskanas) ir vartokite antihistamininius vaistus. 7) Pabandykite miego padėtį pakelti galvą - aukštesnė pagalvė gali padėti. Jeigu šios priemonės nepadeda per 2-4 savaites, verta kreiptis į gydytoją.
- Knarkimą lydi aiškios kvėpavimo pauzės (apnėjos epizodai) - partneris pastebi, kad naktį kelias sekundes nekvėpuojate
- Pabudimas nuo dusimo, springimo ar uždusimo pojūčio
- Nuolatinis didelis mieguistumas dienos metu - užmiegate vairuodami, dirbdami ar žiūrėdami televizorių
- Galvos skausmai ryte, burnos džiūvimas, pabudimai su sausa gerkle
- Kraujospūdžio padidėjimas, ypač jei jis sunku kontroliuoti vaistais
- Garsus knarkimas, kuris girdimas per kambario sienas ir trikdo šeimos narių miegą
- Vaikams: knarkimas kartu su neramiu miegu, naktiniu šlapinimusi, mokymosi sunkumais ar per dideliu aktyvumu dieną
- Bet koks knarkimas, atsiradęs staiga ir be aiškios priežasties, ypač jeigu jį lydi karščiavimas, krūtinės skausmas ar kosulys
